Senamiestis

Kauno senamiestis, nors ir nedidelis, tačiau jaukus, dvelkiantis senove. Čia rasite vietų pailsėti, pavalgyti ar tiesiog atsipalaiduoti prie kavos puodelio nuostabiame senamiesčio fone.

N. Orda. Kauno pilis. XIX a. raižinys

Kauno pilis - seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Iki šių dienų išliko du bokštai. Viename iš bokštų įkurtas muziejus. Ši pilis - antroji Kauno pilis, pastatyta XIV ir XV a. sandūroje. Ji jau nebuvo naudota gynybinėms reikmėms. Manoma, pastatyta po Žalgirio mūšio.
Pirmoji - bebokštė pilis pirmą kartą paminėta 1361m. Vokiečių kronikose. Apytikris pastatymo laikas - XIV a. vidurys. Pilis pastatyta kovai su Vokiečių Ordinu. Vieta statybai parinkta strategiškai geroje vietoje - Nemuno ir Neries santakoje. Pilis buvo Nemuno upės gynybinės sistemos sudedamoji dalis. Pirmasis mūšis čia įvyko dar pilies statybos metu 1362 m.. Tada pilis buvo sugriauta ir atstatyta 1368 m. Pilies sienos siekė 10 m aukščio ir 3,5m storio. Keturi bokštai buvo pastatyti pilies kampuose. Viduje galėjo tilpti 600 gynėjų.
Iki pat 1404m. vyko kovos dėl pilies, kol galiausiai ji atiteko lietuviams.

Karų su Teutonų Ordinu pabaigoje Kauno seniūnas Sunigaila čia įsirengė savo rezidenciją. Prasidėjus Livonijos karui (1558-1558), pilis buvo sustiprinta bei pastatytas naujas bastionas patrankoms. Karo pabaigoje pilis prarado gynybinę reikšmę. Rusijos - LDK karo metu (XVII a.) pilis buvo dalinai sugriauta. XVII-XIX a. Neriai paplovus, sugriuvo du pilies bokštai.
Pilies kalėjimas išliko iki šių dienų.
Leidus Rusijos administracijai, 1870 m. prasidėjo namų statyba pilies teritorijoje. 1930 m. namai buvo nugriauti, teritorija išvalyta. Vėliau, atlikus mokslinius tyrimus, pilį pradėta restauruoti. Sovietmečiu pilis buvo dalinai restauruota, čia įkurtas muziejus. Pagrindinis bokštas pakartotinai restauruotas 2010 m.
Iki mūsų laikų išliko bastionas su bokštu, dalis antrojo bokšto su sienų fragmentais. 2012 m. pilyje atidarytas Kauno miesto muziejaus filialas. Čia lankytojai gali pamatyti bokšto ekspoziciją, senąjį kalėjimą (vienas iš žymesnių kalėjimo kalinių (1519m.) - Aukso ordos chano Achmato sūnus Šig-Achmatas).
Su Kaunu yra susiję ir dvi kryžiuočių pilys: Marienverderis, pastatyta 1384m. saloje, dabartinės Santakos vietoje. Pilis lietuvių kariuomenės buvo sugriauta tais pat metais. Paskutinį kartą paminėta 1402m.
Kita pilis - Ritersverderis, pastatyta apyt. dabartinių Lampėdžių teritorijoje. Ši pilis buvo Vytauto rezidencija jo antrojo pabėgimo pas kryžiuočius metu. paskutinį kartą paminėta 1402m.

Kauno Rotušė (Rotušės a. 15) - vienas iš gražiausių ir seniausių Kauno pastatų randasi pačiame Rotušės aikštės centre. Jos statyba prasidėjo 1542m. Bokšto aukštis siekia 53m.
Rotušėje veikia Santuokų rūmai. Tai oficialių miestų renginių, svečių priėmimo vieta.
Čia taip pat įsikūręs Kauno miesto muziejus.

Perkūno namas
Aleksoto g. 6, Kaunas (Senamiestis)
Dirba:
Pirmadienis - Penktadienis : 10.00 – 16.30
Bilietai: suaugusiems - 1.50 EUR, moksleiviams - 0.80 EUR.
Perkūno namas - vienas įspūdingiausių pastatų Kauno Senamiestyje, pastatytas gotikiniu stiliumi. Statybos laikas - XV a.
Pradžioje pastatas buvo naudojamas kaip gyvenamasis namas.
Apie 1985 metus аrchyve rastame lotyniškame akte rašoma, jog 1546 m. suolininkų teismo posėdyje, pirmininkaujant vaitui Jurgiui Pečiūgai, Steponas Dulkė už 150 lietuviškų kapų pardavė savo kampinį mūrinį namą Kaune, Šv. Mergelės Marijos gatvėje, šaliai Bernardo Bitnerio namo, tam pačiam asmeniui.

1440-1532 m. jame buvo įkurta Hanzos sąjungos pirklių kontora. Pastatas priklausė Kauno pirkliui B. Bitneriui. XVI amžiuje Perkūno namą nupirko jėzuitai. Spėjama, kad Lietuvos istorikas ir Vilniaus Universiteto rektorius Albertas Vijūkas Kojelavičius gime čia 1610m.
Jėzuitai rekonstravo namą XVII amžiuje. Čia buvo įrengta Jėzuitų koplyčia (veikė iki 1772m.) ir kolegija (veikė iki 1773m.). Vėliau pastatas rekonstruotas dar kartą. Perkūno namo pavadinimą įgijo tik XIX amžiuje (pagal tariamai čia rastą Perkūno statulą).
1844 m. čia įkurtas pirmasis Kauno miesto teatras (vėikė iki 1863 m.). 1863m. pastatas pakartotinai rekonstruotas. Čia įsikūrė rusų ortodoksų mokykla, kuri veikė iki pat XX amžiaus pradžios. Vėliau pastatas perduotas Jėzuitams ir priklausė jiems 1924-1944 m.
Pastato rekonstrukcija atlikta 1964-1968.
Šiuo metu Perkūno namas priklauso Kauno Jėzuitų gimnazijai. Čia įsikūręs poeto A. Mickevičiaus memorialinis muziejus.

Senasis Kauno upių uostas (šalia Vytauto bažnyčios)
Kaunas įkurtas Nemuno ir Neries upių santakoje. Nepasisant to, kad mūsų laikais Neris nėra tinkama upių laivybai, vidurmažiais Nerimi laivyba buvo vykdoma gana plačiai. Iš Kauno laivai plaukdavo į Vilnių (165km) Nerimi ir netgi Gardiną (305km) Nemunu .Pirmasis uostas Kaune įkurtas dar XV amžiuje. Navigacija upėmis buvo poluliari viduramžiais. Iš Kauno Nemunu ir kitomis upėmis buvo plaukiama į Gdanską, Karaliaučių.
Dėl prekybos su kitomis šalimis Kaunas turėjo savo muitinę ir prekių sandėlius bei laivų statyklą.
Nemuno krantas tarnavo kaip upių uostas iki XX amžiaus. XIX a. Nemuno krantas buvo išgrįstas akmenimis ir galėjo būti pritaikytas keleiviniams laivams.

1855 metais, Krymo karo metu, Kaunas buvo vienintelis upių uostas visoje to meto Rusijos Imperijoje, kuris buvo naudojamas prekybai su užsienio šalimis. Prūsijos uostai tuo metu buvo pagrindiniai prekybos partneriai. Tuo metu per metus aptarnauta apyt. 5000 laivų. 1917m. Vokiečių okupacinė valdžia perkėlė Prekybos ir žiemos uostą prie Nemuno salos ir Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios. Čia jis veikė visu tarpukario laikotarpiu. Čia taip pat buvo įsikūrusi laivų statykla.
Tarpukario periodu keleivius palukdė 30 keleivinių laivų maršrutais Kaunas - Smalininkai ir Kaunas - Babtai.
Sovietmečiu Nemuno saloje buvo laivų statykla. XXa. septintąjame dešimtmetyje uostas perkeltas į Vilijampolę.
Greitaeigis laivas Raketa veždavo keleivius iš Senamiesčio laivų prieplaukos į Nidą. Vėliau uostas perkėltas į naują vietą Vilijampolėje.
Šiuo metu Senamiesčio upių uoste yra vasaros terasa.
Čia vyksta vasaros šventės. Yra nedidelis uostelis laivams.

Šalia senojo uosto - Vytauto Didžiojo tiltas. Tiltas pastatytas 1948m.
Iki 1930m. Kaune, dėl karų ir potvynių, nebuvo pastovaus tilto.
1812m. Napoleono armija pastatė tvirtą medinį tiltą, kuris buvo sudegintas armijai traukiantis iš Rusijos.
Laikini mediniai lyno keltai buvo naudojami iki 1853m. Jie nebuvo labai tvirti, todėl nelaimingi atsitikimai buvo gana dažni, ypač žiemą ir vasarą. Vėliau pastatytas laikinas pontoninis tiltas vasaros sezonui.
Pastovus medinis tiltas 1914m. buvo pastatytas Rusijos kariuomenės I Pasaulinio karo metu (sudegintas 1915m. ir atstatytas Vokietijos kariuomenės („Hohenzollernbrucke“).

Naujas tiltas tarnavo kelis metus, kol 1930m. buvo pastatytas modernus plieno tiltas. 1941m. tiltas susprogdintas Sovietų kariuomenės. Vokiečių kariuomenė pastatė toje vietoje pontoninė tiltą, kuris tarnavo iki 1944m.
Dabartinis tiltas pastatytas 1948m.
XX a. pradžioje Nemuno upe ėjo siena tarp dviejų valstybių: Rusijos Imperijos ir Prūsijos karalystės (nuo 1795m.). Tuo metu šis tiltas buvo "ilgiausias" pasaulyje. Dėl skirtingų kalendorių sistemų, naudojamų abejuose šalyse, laiko skirtumas buvo 13 dienų.
Perėjęs tiltą, žmogus persikeldavo laiku 13 dienų pirmyn arba atgal.

Seni sandėliai, naudoti uosto reikmėms (Muziejaus g. 8, 9).
Prekės iš šių sandėlių keliaudavo į Gdanską, Karaliaučių, Gardiną.
Sandėliai buvo pastatyti arti upių uosto, nuo XV a. čia buvo vokiečių pirklių prekybinė zona. Buvęs sandėlys, esantis Muziejaus g. 9 yra labai senas, išlikęs nuo XV-XVI a. Buvęs sandėlys, esantis Muziejaus g. 8 pastatytas XIX a. Šiuo metu jame įsikūręs Lietuvos Sporto muziejus (Muziejaus g. 7, 9)
XIXa. - XX a. pradžioje pastatyti uosto sandėlių pastatai Zamenhofo g. 4, Palangos g.9, A. Jakšto g., Gruodžio g. 5a išlikę iki mūsų dienų.

Pastatų kompleksas Muitinės g. (šioje vietoje - buvęs Pranciškonų vienuolynas, pastatytas gotikiniu stiliumi, neišlikęs)
Kauno pranciškonų vienuolynas ir bažnyčia (dab. Vytauto) Nemuno pakrantėje pastatyti XV a. pradžioje.
Dalis pastatų buvo sunaikinta 1655m. karo su Rusija metu.

Pastatas Muitinės g. 2. Lietuvos istorikų nuomone, šis pastatas XV-XVIa. buvo LDK Didžiųjų kunigaikščių rezidencija Kaune (XIX a. šaltiniai užsimena, kad 1562 m. Kaune Žygimantas Augustas priiminėjo Suomijos kunigaikštį Joną Vazą (vėliau tapusį Švedijos karaliumi Jonu III), galimai šiame pastate).
Manoma, kad pastatytas apie 1500m. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1589m. XVIIa. tai buvo B. Ravos, miesto magistrato nario, namas priešais Marijos bažnyčią. XVIIa. pabaigoje čia buvo įsikūręs Kauno pavieto bajorų teismas.
Pirmoje XIXa. pusėje pastate Muitinės g. 2 buvo Kauno muitinė.
Spėjama, kad šis pastatas galėjo būti pirmoji Kauno rotušė.

Pastatai Muitinės g. apgriauti Napoleono invazijos metu 1812m., vėliau rekonstruoti.
Rusijos okupacijos metu vienuolynas buvo uždarytas (XIX a. pirmoje pusėje), bažnyčia paversta Ortodoksų cerkve. Vienuolyno pastatai buvo naudojami Rusijos policijos ir kariuomenės. 1862m. vienuolyno pastatas buvo apleistas ir 1870m. nugriautas. Kai kurios vienuolyno sienos buvo rekonstruotos ir tapo naujai įkurtos ligoninės sienomis (barokiniai fasadai buvo sunaikinti). Iš senojo vienuolyno pastato išliko tik vartai ir tvora. Viduje išlikę senoviniai rūsiai. Pastatas Muitinės g. 2 taip pat tapo ligoninės pastatų dalimi.
Sovietmečiu čia buvo įkurta psichiatrinė ligoninė.
2006m. pastatas perduotas Vilniaus dailės Akademijos Kauno fakultetui. Šiuo metu rekonstruojamas.

Gotikinis-renesansinis namas (pastatų kompleksas (Muitinės g. 8).
Liuteronų konsistorijos namas.
Pastatas sudarytas iš dviejų sujungtų namų t.y. pietinės senosios dalies (XVI a. statyto gotikinio namo) ir XVII. a pastatytos šiaurinės dalies).Pastatytas XVI-XVIIa. Liuteronų (arba Vokiečių) kvartale.
XVII a.pradžioje žemės sklypas po namu priklausė turtingam pirkliui Hanusui Naugardui. Jau 1616 m. jis pradėjo supirkinėti gretimus sklypus, kol galiausiai supirko visą rytinę kvartalo dalį. Tuo metu sujungti namai ir pasipuošė renesansiniais frontonais, rodžiusiais išskirtinį savininko turtingumą. Po Hanuso (Jono) Naugardo mirties ~ 1667 metais, žentas Henrikas Rozenbergas 1676 m. pardavė pastatus Kauno liuteronų parapijai.
1923 m. name įsikūrė liuteronų konsistorijos raštinė. 1984m. pastatai rekonstruoti. Šiuo metu priklauso Vilniaus Universitetui.
XV-XVIIa. vakarinėje pastatų komplekso dalyje buvo Kauno muitinė.
Kompleksui priklauso ir Liuteronų bažnyčia.

Seni gotikiniai-renesansiniai pastatai (Muitinės g. 12,14), pastatyti XVI -XVIIa. Priklausė turtingam Kauno pirkliui Hanusui Naugardui.
Pastatų kompleksas priklauso vokiečių-liuteronų kvartalui. Karo su Rusija metu (1655-1661) dalinai apgriauti, vėliau atstatyti. Viename iš pastatų buvo įsikūrusi Kauno karališkoji muitinė.
1812m. Imperatorius Napoleonas nakvojo Muitinės g. 14 pastate (Napoleono namas).
Šiuo metu priklauso Vilniaus Universiteto Kauno humanitariniam fakultetui.

Pastatas Šv. Gertrūdos g. 33.
Pastatytas 1781-1786 (statyba finansuota iš miesto biudžeto). Buvo naudojamas kaip Kauno miesto svečių namai.
Svečių namų idėją 1776m. pasiūlė Kauno miesto vaitas Steponas Glemockis. Sprendimas statybai priimtas 1777m., o pastatas baigtas 1786m. Siekiant užtikrinti tvarką, jame budėjęs vienas Kauno įgulos kareivis.
1792m. čia įsikūrusi rusų kariuomenė suniokojo pastatą ir jis daugiau nebeatliko savo paskirties. Kurį laiką čia veikė pašto įstaiga. Vėliau čia įsikūrė taverna, patalpos arkliams.
1822m. pastatas apleistas ir ilgą laiką nenaudotas. 1880-1881m. rekonstruotas ir paverstas gyvenamuoju namu. 1921-1225m. rekonstruotas vėl ir adaptuotas komercinei veiklai (muilo manufaktūra, vyno krautuvėlė).
2010-2011m. fasadas rekonstruotas, perdažytas. Šiuo metu įsikūrusi vaikų dailės mokykla.

Pastatas Vilniaus g. 10
Jau XVI a. šioje vietoje stovėjo pastatas, priklausęs Bartolomėjui Sakūnui Barčiui. Vėliau čia gyveno Kauno burmistras Simonas Gradauskas. Šis pastatas buvo sugriautas 1655m. rusų invazijos metu. Kauno magistrato suolininkas Petras Petersonas atstatė šį pastatą
Didžiojo gaisro metu 1731m. pastatas buvo nuniokotas, vėliau jį atstatė Kauno miesto teisėjas Kristupas Valteris. Tuo metu pastatas ir įgijo savo dabartinę išvaizdą.
XIX-XXa. čia buvo įsikūrę parduotuvės bei duonos kepykla bei gyvenamieji butai.
Pastatas prieš kelis metus renovuotas. Šiuo metu čia įsikūręs restoranas ir kavinė.
Vienas gražiausių Vilniaus gatvės pastatų.

Senosios klebonijos pastatas Vilniaus g. 7
Pastatytas gotikiniu stiliumi XVIa. pabaigoje-XVIIa. pradžioje. Tai vienas seniausių Kauno senamiesičo pastatų. Priklausė Kauno parapijinės bažnyčios (dabar Katedra-Bazilika) klebonui.
1808-1864 perduotas Šv. Augustino vienuolynui.
Vėliau pastato pirmąjame aukšte veikė parduotuvės.
Priklauso Katalikų Bažnyčiai.
Restauruotas 1986m.

Pastatas Vilniaus g.11.
XVIa. pradžioje čia buvo vieno aukšto mūrinis pastatas. XVIa.pabaigoje-XVIIa. pradžioje dastatytas gotikinio stiliaus antras aikštas. Pastato sienos labai storos - net 0,9m storio. Frontonas - renesansinio stiliaus.
Priklausė Katalikų Bažnyčiai.
Restauruotas 1963m.
Pirmąjame pastato aukšte įsikūręs knygynas.

Muitinės g. 74 pastatai - buvusi mėsos prekyvietė. Pastatyti 1852-1853m. Langai buvo tik į kiemo pusę.
Viso buvo 32 mėsos parduotuvės bei gyvenamieji kambariai. Parduotuvės dirbo iki I Pasaulinio karo. Pastatų paskirtis pakeista 1920m. Parduotuvės rekonstruotos į apartamentus, kavos ir kakavos cechus. Padaryti langai į Muitinės gatvę.
Rekonstruoti 1957m., bet vėliau pastatai apleisti ir buvo labai prastos būklės.
Rekonstruoti tik 1992m. ir priklauso Vytauto Didžiojo Universitetui.

Buvusi sinagoga (Zamenhofo g.7) pastatyta Žydų kavrtale 1850m. Restauruota 2005m.
Šiuo metu čia įsikūrusi konferencijų salė ir Šeimos santykių institutas.

Kitus Senamiesčio įdomius objektus rasite čia: bažnyčios, muziejai, Rotušės aikštė

Nemažai aprašytų objektų rasite eidami Vilniaus gatve nuo Rotušės a. iki Laisvės alėjos.
Jei pavargote, rasite kur pailsėti Vilniaus gatvėje: čia pilna kavinių ir restoranų.