1812 liepos 23d. anksti ryte Prancūzijos  Imperatorius Napoleonas atvyksta į Aleksotą, tuo metu priklausiusį Varšuvos kunigaikštystei. 
Apžvalgos vieta, kuri buvo parinkta Napoleonui prieš žygį i Rusijos Imperiją, - 63m aukščio kalva, esanti Kauno Fredos rajone (dab. Piliakalnio g.).  Dabar  - tai vadinamasis Napoleono kalnas.  1812 liepos  24d. Napoleonas nuo jo stebėjo savo armijos persikėlimą per Nemuną.   
​Persikėlimas buvo vykdomas naudojant tris per naktį pastatytus pontoninius tiltus. Per keturias dienas per Nemuną persikėlė 220 000 karių armija. Kauno atstovai pradžioje džiaugsmingai sutiko prancūzus, tačiau eforija greitai virto neapykanta. Tik įžengusi į Kauną prancūzų kariuomenė plėšė namus, bažnyčias, atimdavo maistą, arklius.Bažnyčios buvo naudojamos kaip sandėliai ir kareivių nakvynės vietos.
Kaune Napoleonas praleido kelias dienas: apsistojo Karmelitų vienuolyne (Kaunakiemio g. 40), vieną dieną nakvojo Senamiestyje esančiame name (Muitinės g. 8). Vienuolyne taip pat įsikūrė Napoleono štabas (maždaug 200 žmonių).  Dalis kariuomenės apsistojo Kauno pakraščiuose.
Po pralaimėjimo Rusijoje, atsitraukdama prancūzų kariuomenė pasiekė Kauną 1812 gruodžio 3d. Mūšiuose prie Kauno žuvo apyt. 40 000 prancūzų karių.

Apyt. 5000-6000 prancūzų karių žuvo mūšiuose Kaune. Jų palaidojimo vietos nėra tiksliai žinomos, išskyrus kapinaites prie Šilainių, šalia Via Baltica magistralės. 
Iš viso 1812m. Lietuvoje žuvo apyt.90 000 prancūzų karių. 
2012 m. Kaune buvo paminėtas Napoleono armijos kėlimasis (200 metų) per Nemuną. 
Kauno Šančių rajono pavadinimas yra prancūzmečio palikimas Kaune. Šis pavadinimas yra išvedamas iš prancūziško žodžio chantier - gynybos sistema. Lietuviai šį pavadinimą sulietuvino ir atsirado Šančiai.
Ant Karmelitų vienuolyno sienos yra atminimo lenta, primenanti, kad šioje vietoje 1812m. buvo apsistojęs Imperatorius Napoleonas. Šančių rajono didžiausia gatvė vadinasi Prancūzų, kadangi ją 1812m. prancūzų kariuomenė žygiavo Vilniaus kryptimi.