|
|
|
- Šalia Nemuno ir Neries žmonės sėsliai gyveno nuo I tūkstanmečio pradžios.
- III-IVa. Marvelėje buvo gaminama geležis.
- Kauno Senamiesčio teritorijoje jau IV-VIa. buvo nedidelės gyvenvietės.
- IX-Xa. senovinių gyvenviečių liekanos taip pat buvo rastos Kauno miesto ribose. Gyvenvietės kūrėsi vėliau pastatytos Kauno pilies teritorijoje.
- Pirmas Kauno paminėjimas - vokiečių Vygando Marburgiečio kronikoje 1361m.
- 1361m. jungtinės Kryžiuočių Ordino pajėgos apgula Kauno pilį. Pilį gynė Kęstučio sūnus Vaidotas. Po 3 savaičių apgulties pilis buvo paimta ir sugriauta.
- Iki 1368m. pastatyta antroji Kauno pilis.
- Magdeburgo teisės Kaunui suteiktos 1408m. Pirmoji bažnyčia (pranciškonų) pastatyta 1399m.
- Žalgirio mūšyje (1410m.) dalyvavo ir Kauno pulkas, vadovaujamas seniūno Jono Sunigailos.
- Flamandų keliautojas Žiliberas de Lanua 1413-1414m. keliavo pro Kauną. Jis pažymėjo, kad Kaunas "didelis miestas and Nemuno upės, apsuptas sienomis".
- XVa. visi miesto pastatai (išskyrus bažnyčias ir pilį) buvo mediniai.
- Po 1422m. Melno sutarties pasirašymo Kaunas pradeda suklestėti. Didelis upių uostas sujungia Kauną su kai kuriais Europos uostais. Kaunas tampa LDK eksporto/importo vieta su savo muitine ir sandėliais.
- Kauno savivalda buvo sudaryta iš trijų susijusių institucijų: vaito, Magistrato (4 burmistrų ir 12 teisėjų), 12 prisiekusiųjų miestiečių (suolininkų) teismo.
- 1441m. Kaunas prisijungė prie Hanzos miestų sąjungos ir Kaune įsikūrė Hanzos prekybinė kontora - vienintelė visoje LDK. Kontora nuo 1441m. iki 1532m. veikė Perkūno name.
- Miesto gyventojų daugumą sudarė lietuviai. Mieste taip pat gyveno daug vokiečių, totoriai, rusai bei lenkai.
- XVIa. viduryje mieste gyveno apie 7000 žmonių. .
- Šv. Mikalojaus bažnyčia pastatyta XVa. pabaigoje.
- Bernardinų Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas pastatyti XVa. pabaigoje.
- Didžiojo gaisro metu (1537m.) ugnis sunaikino dalį miesto pastatų.
- Miesto Rotušės statyba pradėta 1542m.
- XVIa. viduryje klestėjo prekyba. Pradėjo veikti pirmosios nedidelės manufaktūros.
- Žygimantas Augustas Lenkijos karalius ir LDK Didysis kunigaikštis priėmė Kaune (1562m.) Suomijos . kunigaikštį Joną III (vėliau tapusį Švedijos karaliumi).
- Didelio gaisro metu 1590m. sunaikinta dalis miesto pastatų. Tais pat metais pradėjo veikti popieriaus manufaktūra.
- XVIa. pabaigoje Kaunas buvo vienas pažangiausių LDK miestų bei didelis eksporto/importo centras.
- Nuo XVIa. pabaigos miestas pradėjo plėstis į kitą Nemuno krantą. Tuo pat metu maro epidemija palietė ir Kauną.
- Dideli gaisrai 1603m. ir 1624m. sunaikino dalį miesto pastatų.
- XVIa. pabaigoje du keltai pradėjo kelti žmones tarp Senamiesčio ir Aleksoto bei tarp Senamiesčio ir kito Neries kranto.
- Pirmoji XVIIa. pusė - Kauno klestėjimo metas. Kaunas tuo metu buvo turtingų miestiečių bei prekybininkų miestas. Ant Nemuno bei Neries krantų buvo pastatyti nauji sandėliai. Mieste veikė keturios faktorijos: Olandų, Švedų, Prūsų bei Anglų.
- 1648m. įkurta Jėzuitų kolegija. Miesto gyventojų skaičius pasiekė apyt. 15 000.
- XVIIa. viduryje klestėjo gamyba ir prekyba, veikė daug mažų manufaktūrų.
- Didelis gaisras prieš 1655m. sunaikino dalį Kauno.
- Vykstant LDK - Rusijos karui, 1655m. rugpjūčio 8d. Kaunas buvo okupuotas rusų karuomenės Miestas buvo suniokotas karo bei maro epidemijos.
Kaunas (žemėlapyje Cavm) ir Lietuva senajame Carta Marina žemėlapyje (1539)
- Rusijos kariuomenė pasitraukė tik 1661m. balandžio 28d.
- Jonušas Radvilas, lietuvių didikas, įsigijo nedidelę teritoriją ir 1663m. įkūrė gyvenvietę kitame Neries krante. Dabartiniu metu tai - Vilijampolė.
- Pirmieji žydai atsikėlė į Vilijampolę 1682m. Tuo metu žydams buvo draudžiama gyventi Kaune.
- 1667-1673 metais Kaune gyveno apyt. 4000 žmonių.
- 1665-1676m. atnaujintos ir išplėstos Magdeburgo teisės.
- XVII amžiuje Kauno pirkliai prekių gabenimui upe naudojo 40 laivų.
- Miesto siena, skirta gintis nuo priešų bei plėšikų, pastatyta antroje XVIIa. pusėje.
- 1678m. pastatyta Dominikonų bažnyčia.
- 1682m. pastatyta Evangelikų Liuteronų bažnyčia.
- 1668m. Jėzuitų Ordinas pradėjo bažnyčios ir vienuolyno statybas.
- Rusų - Švedų karo metu (1701-1707) Kaunas smarkiai apgriaunamas. Švedų kariuomenė įžengia į Kauną 1701m. gruodžio 24d. ir lieka čia 3 mėnesius.
- 1708 m. badmetis ir maras Kaune.
- Po karo prasideda miesto atstatymo darbai.
- 1715m. miestas nukenčia nuo didelio potvynio.
- 1732m. didelis gaisras Kaune.
- Rusijos Imperijos kariuomenė žygiuoja per Kauną 1750m. (Rusų-Prūsų karas).
- XVIIIa. viduryje pastatomi Siručio rūmai. Šiuo metu tai - Maronio Lietuvių Literatūros muziejus.
- 1771-1781m. rekonstruota Kauno Rotušė.
- XVIIa. pabaigoje tarp Kauno ir Karaliaučiaus kursavo 21 laivas. Kaune buvo 357 namai, 5 vaistinės, 150 prekybininkų (1794m).
- 1795m. Kaunas tampa Rusijos Imperijos pasienio miestu. Kitame Nemuno krante esantis Aleksotas buvo prijungtas prie Prūsijos karalystės. Nemuno krantus jungiantis tiltas tuo metu buvo "ilgiausias" tiltas pasaulyje dėl skirtingų kalendorių, naudotų Rusijoje ir Prūsijoje. Perėjus tiltą, buvo galima "persikelti laiku" net 13 dienų pirmyn arba atgal.
- 1800m. didelio gaisro metu sunaikinta trečdalis Kauno.
- 1812m. Rusijos-Prancūzijos karas. Imperatoriaus Napoleono Bonaparto vadovaujama Prancūzijos kariuomemenė persikelia per Nemuną ties Kaunu. Prancūzų kariuomenė padaro didelę žalą Kauno miestui. Prancūzams pralaimėjus, po pusės metų Kaunas grąžinamas Rusijos Imperijai. 1831m. sukilimo prieš Rusijos valdžią metu, Kaune vyko sukilėlių kovos su Rusijos kariuomene. Nors sukilėliai ir paėmė valdžią Kaune, sukilimas pralaimėjo.
- 1843m. Kaunas tapo naujai įkurtos Kauno gubernijos centru. Gubernijos gyyventojų skaičius siekė 830 000. Kauno mieste gyveno 14 297 gyventojų.
- 1854m. dvarininkų Tyzenhauzų dėka Kauno upių uoste pradėti naudoti garlaiviai. 1853-1856 metais kursavo 11 garlaivių. Vėliau liko tik du laivai: Keistutis ir Neris.
- 1862m. per Kauną nutiestas geležinkelis.
- 1869 metais mieste gyveno 31 300 gyventojų.
- 1883m. pradėjo dirbti gaisrininkų brigada.
- 1892m. pradėjo kursuoti arkliu traukiamas tramvajus.
- Tais pačiais metais pradėjo veikti Kauno miesto teatras. 1897m. atidarytas Kauno miesto muziejus. .
- 1879m. Kaunas tampa Rusijos kariuomenės tvirtovės miestu. Vėliau pastatyta gynybinė sistema, supanti miestą.
- XIXa. pabaigoje suklesti pramonė. 1897m. mieste gyveno apyt. 86 000 žmonių.
- XXa. pradžioje žydų bendruomenė sudarė apyt. 37 000 gyventojų. Žydų bendruomenė darė didelę įtaką Kauno vystymuisi iki pat II Pasaulinio karo pradžios. Daugiau informacijos apie žydus Lietuvoje skaitykite čia.
- 1904m. miesto teatre pirmą kartą suvaidintas spektaklis '"Amerika pirtyje"
- 1900m. pradėjo veikti gatvių apšvietimas elektra. Pradžioje naudotos 75 elektrinės lempos. Dauguma lempų vis dar išliko žibalinės. Gatvių apšvietimas veikdavo visą naktį.
- XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje buvo labai aktyvi keleivių bei krovinių laivyba. XXa. pradžioje plaukiojo 8 garlaiviai. 1902m. garlaiviai pervežė 180 000 keleivių ir 291 000 tonų krovinių. .
- 1915m. Pirmojo Pasaulinio karo metais Kaunas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės.
- 1915m. pradėjo veikti vienas seniausių Europoje Aleksoto aerodromas. Pradžioje jis buvo naudojamas tik kariniams tikslams.
- 1919 m., Lenkijai okupavus Vilnių, Kaunas tampa atkurtos Nepriklausomos Lietuvos sostine.
- 1919m. pradeda veikti pirmoji radijo stotis.
- 1921m. pradedami reguliarūs lėktuvų skrydžiai iš Kauno į Karaliaučių. Vėliau skrydžių kryptys ir skaičius auga.
- 1923m. Kaune gyveno 92 000 gyventojų.
- 1925m. vadovaujant Antanui Gustaičiui, pradedama karinių lėktuvų gamyba. Viso pagaminti 66 vnt. ANBO kariniai lėktuvai. Tuo metu tai buvo vieni moderniausių karinių lektuvų pasaulyje.
- 1929m. pradeda kursuoti maršrutiniai autobusai. 1931m. pradeda veikti Žaliakalnio, o 1935m. - Aleksoto funikulieriai.
- 1939m. pastatyta Kauno Sporto Halė - tuo metu didžiausia, skirta krepšiniui, salė Europoje.
- Tarpukario laikotarpiu Kaunas greitai vystėsi. Pastatoma daug naujų modernių pastatų (neoklasicizmo, funkcionalizmo, art deco stiliaus).
- Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno didelė žydų bendruomenė (apie 25proc. gyventojų). Kaunas buvo žydų edukacijos centras. Daug miesto veiklos sričių taip pat priklausė žydams.
- 1940m. Lietuva okupuota Sovietų Sąjungos.
- II Pasaulinio karo metu okupacinė nacių valdžia įkuria Kaune, Vilijampolėje žydų getą. Daug žydų nužudoma IX ir kituose Kauno fortuose.
- Sovietų okupacijos metais Kaunas tampa industriniu miestu.
- 1972m. susideginus Romui Kalantai, Kaune kyla neramumai prieš Sovietų valdžią.
- 1990m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kaune gyveno 350 000 gyventojų.
- Kaune gyveno ir dirbo daug žymių žmonių:
- A. Mickevičius - lenkų ir lietuvių poetas,
- A.V. Kojelavičius - jezuitas, Vilniaus Akademijos rektorius, pirmosios Lietuvos istorijos lotynų kalba autorius,
- Mykolas Lancicijus (1574-1653). Jėzuitas, asketinių ir poleminių tekstų autorius, Vilniaus Akademijos profesorius, 1627-1631m. Lietuvos jėzuitų provinciolas.
- Abraomas Mapu - žydų novelistas,
- Hermanas Minkovskis - matematikas, Karaliaučiaus, Ciuricho, Getingeno Universitetų profesorius, Buvo Alberto Einšteino dėstytojas.
- Vladislavas Starevičius - pirmojo pasaulyje animacinio lėlių filmo kūrėjas,
- Viktoras Sukienickis - lenkų istorikas ir teisininkas,
- Tadeušas Korzonas - lenkų istorikas.
- Ch. Sugihara - japonų diplomatas, gelbėjęs žydus prieš Antrąjį Pasaulinį karą,
- Janas Zwartendijkas, olandų diplomatas, gelbėjęs žydus prieš Antrąjį pasaulinį karą,
- G. Maciūnas. Fluxus judėjimo pradininkas,
- Eduardas Volteris - lietuvių ir latvių istorikas,
- Sergejus Fanstilis - carinės Rusijos ir Lietuvos karininkas, Šančių ir Petrašiūnų (dab. Kaune) žemvaldys, mecenatas.
- Henris Parlandas - žymus suomių ir švedų poetas
- Žymūs žydų tapytojai: Jokūbas Mesenbliumas, Neemija Arbitblatas.
- Liudvikas Zamenhofas - esperanto kalbos kūrėjas.
- gausybė lietuvių rašytojų, menininkų, poetų: Maironis, Vaižgantas, Jablonskis ir t.t.
- Vytautas Didysis - 1391, 1396, 1398, 1401, 1404-1405m., 1407, 1409-1418m., 1424, 1426-1430m.
- Jogaila - 1413-1416m., 1418m.
- Kazimieras Jogailaitis - 1447, 1451 (susitiko su Burgundijos pasiuntiniu), 1461, 1464m. (visą žiemą gyveno Kaune dėl siautėjusio Lietuvoje maro)
- Aleksandras Jogailaitis - 1494, 1498m.
- Žygimantas Augustas - 1562m. (Kaune susitiko su Švedijos princu Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza), 1552-1553m. žiemą, 1563m.
- Vladislovas Vaza - 1636m. kovo 2-3d. buvo apsistojęs Kauno pilyje.
|
|
Niclos Trintel - XVa. pradžia
Jonas Biliaras - 1430m.
Petras Noreika - 1471m.
Vladislovas Vitlingas - XVa. pabaiga
Motiejus Lindenau
Jurgis Rabė
Jokūbas Šulcas - 1542m.
Stanislovas Stanas - 1544.
Juras Pečiūga - 1546m.
Motiejus Heinas - 1558-1576m.
Petras Pečiūga - 1576m.
Jonas Štrunka - 1604m.
Jonas Biliaras - 1430m.
Petras Noreika - 1471m.
Vladislovas Vitlingas - XVa. pabaiga
Motiejus Lindenau
Jurgis Rabė
Jokūbas Šulcas - 1542m.
Stanislovas Stanas - 1544.
Juras Pečiūga - 1546m.
Motiejus Heinas - 1558-1576m.
Petras Pečiūga - 1576m.
Jonas Štrunka - 1604m.
Kauniečių lietuviškos pavardės iš XVI Kauno m. vaito knygų (lenku k.):
Porselis, Kayliominis, Jurgis, Subaczo bralis, Zidelanis, Rudzianis, Niauniskis, Wierschiliskis, Manukayczis, Krawyalis, Mikolayunos, Jurgielanis, Sothkus, Pekowaris, Terbylanis, Rudzis, Trebilanis, Stasis Andruskanis, Kodzius, Gudelis, Dominiskis, Zidelis, Symkus, Kykonis, Plikis, Kathryna Daniene, Dorota Mateyniene, Pylwalis, Malgorzata Woytkoniene, Zubris, Kupikanis, Wirniskis, Popienigis, Budranis, Baltruszonis, Pokuczis, Miltosborzdis, Symkunos, Zibartanis, Durstinis, Dorota Martiniene, Woskielis, Singailanis,Daugelianis, Skielsunis ir t.t.
|
Petras Klimas, gyv. Vaižganto g. 25/26
Kazys Grinius, gyv. Aukštaičių g. 39 Steponas Kairys, gyv. Aukštaičių g. 43 Juozas Tūbelis, gyv. Dainavos g.1 Martynas Jankus, gyv. Aukštaičių g. 29 - Mažosios Lietuvos patriarchas Kipras Petrauskas ir Mikas Petrauskas, gyv. K. Petrauskog. 31 Kazys Binkis, gyv. Vydūno al. 45 Ieva Simonaitytė, gyv. Dainavos g. 5 |
Vincas Krėvė-Mickevičius, gyv. Vydūno al. 47
Paulius Galaunė, gyv. Vydūno al. 2 Juozas Gruodis, gyv. Salako g. 16 Juozas Zikaras, gyv. J. Zikaro g.3 Juozas Tumas-Vaižgantas, gyv. Vaižganto g.25 Balys Sruoga, gyv. B. Sruogos g. 21 (veikia muziejus) Vincas Mykolaitis-Putinas, gyv. Aukštaičių g. 28/Vaižganto g. 14, 36 |
Z. Kiaupa. Apie XV-XVIII a. Kauno miestiečių bendruomenės kultūrinį pajėgumą
1696 m. Kaune apsilankęs pastorius iš Prūsijos Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig) žavėjosi, kaip gražiai lietuviškai kalba Kauno ponios, bei girdėjęs vienam Kauno burmistrui priskiriamas eiles, kurių užrašė tik pirmuosius žodžius: O apvynėli, žaliukėli...
E. Rimša Kauno miestiečių ir atvykėlių vokiečių antspaudai (1479–1655 m.)
A. Baliulis. Kauno miestiečių kasdienybė XVI a. antrojoje pusėje
Priešgaisrinė apsauga XVIII amžiaus Kaune
Senoji knyga Kaune
Puslapyje pateiktą informaciją galima naudoti tik su nuoroda į www.aplankykitekauna.net
