|
|
|
Lietuva - paskutinė pagonių valstybė Europoje. Tik 1387m. Lietuva priėmė Romos Katalikų krikščionybę ir pradėtos statyti pirmosios katalikų bažnyčios. Kaune pirmoji mūrinė bažnyčia pastatyta apyt. 1399-1400m.
1795m. Kaune buvo 10 katalikų bažnyčių. Po LDK okupacijos, Rusijos valdžia katalikų bažnyčias versdavo ortodoksų cerkvėmis. Pirmoji bažnyčia, paversta cerkve Kaune, buvo Jėzuitų bažnyčia (Napoleono žygio į Rusiją metu dalinai sugriauta). 1824m. bažnyčia rekonstruota ortodoksų stiliumi.
Pažaislio vienuolyno bažnyčia ir vienuolynas uždaryti 1831m. 1839m. prasidėjo rekonstrukcijos, kurių tikslas interjerą pakeisti ortodoksų stiliumi. Rekonstrukcijų metu sunaikinti septyni barokiniai altoriai ir daugelis vidaus detalių.
1836m. uždaryta Šv. Kryžiaus bažnyčia. Ji perdarytą į karinį sandėlį, šeši barokiniai altoriai sunaikinti. 1881 m. bažnyčia grąžinta katalikams ir rekonstruota.
1845m. uždaryta Vytauto Didžiojo bažnyčia. Ji nuo1850m. veikė kaip ortodoksų cerkvė. Bažnyčia (tuo metu cerkvė) gavo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus Stebuklingosios titulą. 1853m. caras Nikolajus bandė pervažiuoti Nemuną ledu, bet ledas įlūžo ir caras vos išsigelbėjo.
Paskutinė rekonstruota bažnyčia buvo Kauno Dievo Kūno bažnyčia ir vienuolynas (Vilniaus g. 31). Vienuolynas buvo uždarytas 1831m. ir čia įkurtas miesto kalėjimas. Barokinė bažnyčia 1845m. rekonstruota į amunicijos sandėlį. Nuo 1866m. čia veikė ortodoksų bažnyčios gimnazija.
XIX a. Kaune buvo likę tik 4 katalikų bažnyčios.
Sovietmečiu Kaune uždarytos 7 bažnyčios ir vienuolynai. Tik 3 bažnyčios paliktos katalikams.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visos bažnyčios grąžintos katalikams bei reformatams.
1795m. Kaune buvo 10 katalikų bažnyčių. Po LDK okupacijos, Rusijos valdžia katalikų bažnyčias versdavo ortodoksų cerkvėmis. Pirmoji bažnyčia, paversta cerkve Kaune, buvo Jėzuitų bažnyčia (Napoleono žygio į Rusiją metu dalinai sugriauta). 1824m. bažnyčia rekonstruota ortodoksų stiliumi.
Pažaislio vienuolyno bažnyčia ir vienuolynas uždaryti 1831m. 1839m. prasidėjo rekonstrukcijos, kurių tikslas interjerą pakeisti ortodoksų stiliumi. Rekonstrukcijų metu sunaikinti septyni barokiniai altoriai ir daugelis vidaus detalių.
1836m. uždaryta Šv. Kryžiaus bažnyčia. Ji perdarytą į karinį sandėlį, šeši barokiniai altoriai sunaikinti. 1881 m. bažnyčia grąžinta katalikams ir rekonstruota.
1845m. uždaryta Vytauto Didžiojo bažnyčia. Ji nuo1850m. veikė kaip ortodoksų cerkvė. Bažnyčia (tuo metu cerkvė) gavo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus Stebuklingosios titulą. 1853m. caras Nikolajus bandė pervažiuoti Nemuną ledu, bet ledas įlūžo ir caras vos išsigelbėjo.
Paskutinė rekonstruota bažnyčia buvo Kauno Dievo Kūno bažnyčia ir vienuolynas (Vilniaus g. 31). Vienuolynas buvo uždarytas 1831m. ir čia įkurtas miesto kalėjimas. Barokinė bažnyčia 1845m. rekonstruota į amunicijos sandėlį. Nuo 1866m. čia veikė ortodoksų bažnyčios gimnazija.
XIX a. Kaune buvo likę tik 4 katalikų bažnyčios.
Sovietmečiu Kaune uždarytos 7 bažnyčios ir vienuolynai. Tik 3 bažnyčios paliktos katalikams.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visos bažnyčios grąžintos katalikams bei reformatams.
Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika:
Aukščiausias Kauno pastatas, matomas beveik iš viso Kauno. Po to kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kilo idėja pastatyti bažnyčią - nacionalinę šventovę.
Projektas patvirtintas 1933m. Kertinis akmuo, atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno, pašventintas ir įbetonuotas į bažnyčios pagrindą 1934m. 1940m. pavasarį daugelis statybos darbų buvo užbaigta, tačiau dėl Sovietų okupacijos darbai sustojo. Bažnyčia konfiskuota Sovietų valdžios.
Po karo, nuo 1952m. bažnyčioje veikė Bangos radijo gamykla. Bažnyčia buvo rekonstruota, įrengtos perdangos, terasos koplyčia nugriauta.
1990m. LTSR Aukščiausia Taryba įpareigojo Bangos gamyklą grąžinti pastatą Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybai tos būklės, kokia ji buvo prieš perduodant gamyklai. Dėl gamyklos bankroto įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir bažnyčia grąžinta labai blogos būklės.
Rekonstruota iki 2004m. ir tais pačiais metais pašventinta.
Informaciją apie pamaldas bei ekskursijas galima rasti bažnyčios puslapyje.
Galima pasikelti į terasą, iš kur matoma Kauno panorama.
Aukščiausias Kauno pastatas, matomas beveik iš viso Kauno. Po to kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kilo idėja pastatyti bažnyčią - nacionalinę šventovę.
Projektas patvirtintas 1933m. Kertinis akmuo, atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno, pašventintas ir įbetonuotas į bažnyčios pagrindą 1934m. 1940m. pavasarį daugelis statybos darbų buvo užbaigta, tačiau dėl Sovietų okupacijos darbai sustojo. Bažnyčia konfiskuota Sovietų valdžios.
Po karo, nuo 1952m. bažnyčioje veikė Bangos radijo gamykla. Bažnyčia buvo rekonstruota, įrengtos perdangos, terasos koplyčia nugriauta.
1990m. LTSR Aukščiausia Taryba įpareigojo Bangos gamyklą grąžinti pastatą Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybai tos būklės, kokia ji buvo prieš perduodant gamyklai. Dėl gamyklos bankroto įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir bažnyčia grąžinta labai blogos būklės.
Rekonstruota iki 2004m. ir tais pačiais metais pašventinta.
Informaciją apie pamaldas bei ekskursijas galima rasti bažnyčios puslapyje.
Galima pasikelti į terasą, iš kur matoma Kauno panorama.
|
|
Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas (Rotušės a. 9, Senamiestis)
Pastatyta XVII a. vėlyvojo Baroko stiliumi. Viena iš pagrindinių Rotušės a. dominančių. Jėzuitų vienuolynas yra rytinėje bažnyčios pusėje, o Jėzuitų gimnazija - vakarinėje. Pirmieji jėzuitai atvyko į Kauną XVII a. (1643 m.). Lietuvių bajorai Kojelavičiai padovanojo jiems kelis namus dabartiniame Kauno Senamiestyje. Vienas iš žymiausių kauniečių - jėzuitas Albertas Vijūkas Kojelavičius buvo Vilniaus Akademijos profesorius ir Rektorius, parašė pirmąją lotynišką Lietuvos istoriją.
Pirmoji medinė jėzuitų bažnyčia pastatyta 1660m. 1649m. įsteigta keturmetė jėzuitų mokykla, 1702m. pervadinta kolegija. Bažnyčia ir kolegija buvo sugriauti Didžiojo gaisro metu 1732m. ir atstatyti 1746-1751 metais. Trys nauji altoriai pastatyti 1753-1754m. Iš viso bažnyčioje buvo 12 altorių, iki mūsų dienų išliko du. Didžiausio altoriaus architektu buvo jėzuitas, profesorius, Kauno kolegijos dėstytojas Tomas Žebrauskas-Žebrovski. 1761-1768m. šalia pastatytas vienuolynas. Kai Jėzuitų ordinas buvo panaikintas, vienuolynas ir kolegija perduoti Pranciškonams.
Napoleono karo prieš Rusiją metu (1812m.) bažnyčia ir vienuolynas buvo apgriauti. Rusijos okupacijos metais nuo 1821m. bažnyčia buvo perduota Rusijos Ortodoksų cerkvei. 1824m. bažnyčia rekonstruota į Rusijos Ortodoksų cerkvę. Jėzuitams gražinta tik 1924m .
1925m. įkurta jėzuitų gimnazija. Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti ir buvo grąžinti Jėzuitams 1990m. prastoje būklėje. 1992m. atlikti kai kurie rekonstrukcijos darbai, pagrindinis altorius atnaujintas pagal XVIII a. pavyzdį. 2017-2018m. perdažyta bažnyčios išorė, gimnazijos ir vienuolyno pastatai. Įrengta apžvalgos aikštelė ant vienuolyno stogo.
Jėzuitų gimnazijoje 1818-1823m. dirbo žymus lietuvių-lenkų poetas Adomas Mickevičius. Tarpukario metais čia dėstė Juozas-Tumas Vaižgantas, mokėsi vyskupas Vincentas Sladkevičius.
Vienuolyno terasa lankoma:
Pirmadienis-penktadienis : 10-16.40.
Bilietai parduodami Perkūno name.
Pastatyta XVII a. vėlyvojo Baroko stiliumi. Viena iš pagrindinių Rotušės a. dominančių. Jėzuitų vienuolynas yra rytinėje bažnyčios pusėje, o Jėzuitų gimnazija - vakarinėje. Pirmieji jėzuitai atvyko į Kauną XVII a. (1643 m.). Lietuvių bajorai Kojelavičiai padovanojo jiems kelis namus dabartiniame Kauno Senamiestyje. Vienas iš žymiausių kauniečių - jėzuitas Albertas Vijūkas Kojelavičius buvo Vilniaus Akademijos profesorius ir Rektorius, parašė pirmąją lotynišką Lietuvos istoriją.
Pirmoji medinė jėzuitų bažnyčia pastatyta 1660m. 1649m. įsteigta keturmetė jėzuitų mokykla, 1702m. pervadinta kolegija. Bažnyčia ir kolegija buvo sugriauti Didžiojo gaisro metu 1732m. ir atstatyti 1746-1751 metais. Trys nauji altoriai pastatyti 1753-1754m. Iš viso bažnyčioje buvo 12 altorių, iki mūsų dienų išliko du. Didžiausio altoriaus architektu buvo jėzuitas, profesorius, Kauno kolegijos dėstytojas Tomas Žebrauskas-Žebrovski. 1761-1768m. šalia pastatytas vienuolynas. Kai Jėzuitų ordinas buvo panaikintas, vienuolynas ir kolegija perduoti Pranciškonams.
Napoleono karo prieš Rusiją metu (1812m.) bažnyčia ir vienuolynas buvo apgriauti. Rusijos okupacijos metais nuo 1821m. bažnyčia buvo perduota Rusijos Ortodoksų cerkvei. 1824m. bažnyčia rekonstruota į Rusijos Ortodoksų cerkvę. Jėzuitams gražinta tik 1924m .
1925m. įkurta jėzuitų gimnazija. Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti ir buvo grąžinti Jėzuitams 1990m. prastoje būklėje. 1992m. atlikti kai kurie rekonstrukcijos darbai, pagrindinis altorius atnaujintas pagal XVIII a. pavyzdį. 2017-2018m. perdažyta bažnyčios išorė, gimnazijos ir vienuolyno pastatai. Įrengta apžvalgos aikštelė ant vienuolyno stogo.
Jėzuitų gimnazijoje 1818-1823m. dirbo žymus lietuvių-lenkų poetas Adomas Mickevičius. Tarpukario metais čia dėstė Juozas-Tumas Vaižgantas, mokėsi vyskupas Vincentas Sladkevičius.
Vienuolyno terasa lankoma:
Pirmadienis-penktadienis : 10-16.40.
Bilietai parduodami Perkūno name.
Kauno Vyskupų Rūmai (Rotušės a. 21) ir Kauno Švč. Trejybės bernardinių bažnyčia ir vienuolynas (Jakšto g. 1)
Vienuoliai bernardinai įsikūrė Kaune 1468m., kai LDK didikas Stankus Sudivojaitis, padovanojo savo dvarą, buvusį prie Kauno pilies, vienuoliams bernardinams.
Bernardinių vienuolynas įkurtas 1617m. Jį statant į vienuolyno pastatus integruoti senieji miestiečių mūriniai namai, kurių fragmentus galime matyti vienuolyno sienose.
Dabartinė kunigų seminarija buvo įkurta Renesanso stiliaus Bernardinių vienuolyno pastate. Šv. Trejybės bažnyčia pastatyta 1624-1634 m. Seminarija yra apsupta XVII a. statyta siena. Joje galite matyti įkomponuotus senųjų XVI a. Kauno pastatų fragmentus.
Šalia sienos (Rotušės a.) yra atstatytas XV-XVII a. akmens grindinys.
Kauno Arkivyskupijos Rūmai pastatyti 1936-1939m. neoklasicistiniu stiliumi.
Kunigų seminarijos rūmus (Papilio g. 5). sudaro trys gotikinio stiliaus pastatai (vienas iš jų bernardinių vienuolyno namas), pastatyti čia jau XVI amžiuje. Pastatai rekonstruoti XVII amžiuje ir tapo Bernardinių vienuolyno dalimi (uždarytas 1864m.). Senųjų namų fragmentus galite matyti seminarijos rūmų fasade.
Kauno kunigų seminarijos buvusiame rektorate yra įsikūrę Kauno Arkivyskupijos svečių namai.
Kauno Arkivyskupijos Rūmų ir kunigų seminarijos kiemai yra atviri lankytojams.
Vienuoliai bernardinai įsikūrė Kaune 1468m., kai LDK didikas Stankus Sudivojaitis, padovanojo savo dvarą, buvusį prie Kauno pilies, vienuoliams bernardinams.
Bernardinių vienuolynas įkurtas 1617m. Jį statant į vienuolyno pastatus integruoti senieji miestiečių mūriniai namai, kurių fragmentus galime matyti vienuolyno sienose.
Dabartinė kunigų seminarija buvo įkurta Renesanso stiliaus Bernardinių vienuolyno pastate. Šv. Trejybės bažnyčia pastatyta 1624-1634 m. Seminarija yra apsupta XVII a. statyta siena. Joje galite matyti įkomponuotus senųjų XVI a. Kauno pastatų fragmentus.
Šalia sienos (Rotušės a.) yra atstatytas XV-XVII a. akmens grindinys.
Kauno Arkivyskupijos Rūmai pastatyti 1936-1939m. neoklasicistiniu stiliumi.
Kunigų seminarijos rūmus (Papilio g. 5). sudaro trys gotikinio stiliaus pastatai (vienas iš jų bernardinių vienuolyno namas), pastatyti čia jau XVI amžiuje. Pastatai rekonstruoti XVII amžiuje ir tapo Bernardinių vienuolyno dalimi (uždarytas 1864m.). Senųjų namų fragmentus galite matyti seminarijos rūmų fasade.
Kauno kunigų seminarijos buvusiame rektorate yra įsikūrę Kauno Arkivyskupijos svečių namai.
Kauno Arkivyskupijos Rūmų ir kunigų seminarijos kiemai yra atviri lankytojams.
Apatinėse nuotraukose: buvusi Neries gatvelė (neišlikusi). Bernardinių vienuolyno pastų sienose matomos XVI a. Kauno miestiečių namų sienų fragmentai.
Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo Katedra bazilika (Vilniaus g.1)
Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo Katedra bazilika - didžiausia neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, XV a. funduota Didžiojo kunigaikščio Vytauto. Pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1413m.
Bažnyčia buvo pastatyta gotikiniu stiliumi, tačiau vėliau vykusių renovacijų metu atsirado Renesanso, Baroko ir Klasicizmo elementų. Bažnyčios statyba tęsėsi iki pat 1650m.
Karų su Rusija ir Švedija eigoje bažnyčia buvo apgriauta. 1655m. dalinai apgriauta gaisro metu ir atstatyta 1671m. Gaisrai niokojo bažnyčią ir XVII bei XIX amžiais. Dabartinis bažnyčios vaizdas pasiekia mus iš XIX a., kaip buvo atlikta rekonstrukcija.
Pagrindinis altorius išlikęs iš XVII a. Šiuo metu galime pamatyti 9 altorius bei kelis XVI -XVII a. paveikslus. Bazilika turėjo du bokštus, bet iki mūsų dienų išliko tik vienas (kitas sunaikintas 1732m. gaisro metu). Šv. Marijos altorius, esantis kairėje bažnyčios pusėje, išliko nepakitęs nuo 1686m. XIX a. italų kilmės tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis nutapė 14 didelių paveikslų.
1993m. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Bazilikoje, o 2018m. - popiežius Pranciškus.
Vienas iš bažnyčios altorių yra dedikuotas Jonui Pauliui II (su paveikslu ir reliktu).
Požemiuose palaidoti vyskupai: Motiejus Valančius, Mečislovas Leonardas Paliulionis, Gasparas Cirtautas, Pranciškus Karevičius.
Šventoriuje palaidoti kunigai rašytojai: Maironis, Adomas Dambrauskas-Jakštas, Vatikano atstovas Luidžis Faidutis. Katedroje palaidotas ir kardinolas Vincentas Sladkevičius.
Lietuvių poetas Antanas Baranauskas buvo Katedros vikaras 1865-1866m.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčia, Aleksoto g. 3
Tai seniausia Kauno bažnyčia pastatyta 1399-1400 m.
Lietuvai priėmus katalikybę 1387m., buvo įkurtos pirmosios parapijos ir pradėta intensyvi bažnyčių statyba. Vytauto bažnyčia buvo pirmoji bažnyčia Kaune. Jos fundatorius LDK Didysis kunigaikštis Vytautas.
Bažnyčia pastatyta gotikiniu stiliumi ir priklausė pranciškonams. Pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1439 m. Pradžioje buvo skirta pirkliams ir upeiviams.
Rusų ir švedų kariuomenių dalinai apgriauta 1655- 1661 m. Atstatyta 1669 m. Šalia pastatytas mūrinis vienuolynas.
Napoleono karo su Rusija metu prancūzų kariuomenė čia įsteigė ginklų sandėlį. Vėliau (1845m.) rusų okupacinė valdžia bažnyčia visai uždarė. 1850-1853 m. buvo atlikta rekonstrukcija, bažnyčią paverčiant ortodoksų cerkve, kuri veikė iki 1899m.
Pirmojo Pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė bažnyčią apgriovė (čia buvo įkurtas vokiečių kariuomenės bulvių sandėlys).
Sugrąžinta katalikų bažnyčiai 1919 m. Rekonstrukcijos vykdytos 1920, 1979-1989 m.
1829 m. potvynio metu vandens lygis bažnyčios viduje siekė per 70 cm.
Bokšto šiaurinėje sienoje greta pagrindinių bažnyčios durų pritvirtinta lentelė su tekstu: „1946 III 24 būta vandens 2, 90 m.“
Senasis originalus bažnyčios interjeras, deja, neišliko. Dabartinis interjeras sukurtas nuo 1920 m.
Šalia bažnyčios palaidotas rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Vytauto bažnyčios internetinis puslapis.
Tai seniausia Kauno bažnyčia pastatyta 1399-1400 m.
Lietuvai priėmus katalikybę 1387m., buvo įkurtos pirmosios parapijos ir pradėta intensyvi bažnyčių statyba. Vytauto bažnyčia buvo pirmoji bažnyčia Kaune. Jos fundatorius LDK Didysis kunigaikštis Vytautas.
Bažnyčia pastatyta gotikiniu stiliumi ir priklausė pranciškonams. Pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1439 m. Pradžioje buvo skirta pirkliams ir upeiviams.
Rusų ir švedų kariuomenių dalinai apgriauta 1655- 1661 m. Atstatyta 1669 m. Šalia pastatytas mūrinis vienuolynas.
Napoleono karo su Rusija metu prancūzų kariuomenė čia įsteigė ginklų sandėlį. Vėliau (1845m.) rusų okupacinė valdžia bažnyčia visai uždarė. 1850-1853 m. buvo atlikta rekonstrukcija, bažnyčią paverčiant ortodoksų cerkve, kuri veikė iki 1899m.
Pirmojo Pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė bažnyčią apgriovė (čia buvo įkurtas vokiečių kariuomenės bulvių sandėlys).
Sugrąžinta katalikų bažnyčiai 1919 m. Rekonstrukcijos vykdytos 1920, 1979-1989 m.
1829 m. potvynio metu vandens lygis bažnyčios viduje siekė per 70 cm.
Bokšto šiaurinėje sienoje greta pagrindinių bažnyčios durų pritvirtinta lentelė su tekstu: „1946 III 24 būta vandens 2, 90 m.“
Senasis originalus bažnyčios interjeras, deja, neišliko. Dabartinis interjeras sukurtas nuo 1920 m.
Šalia bažnyčios palaidotas rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Vytauto bažnyčios internetinis puslapis.
Karmelitų (Šv. Kryžiaus) bažnyčia ir vienuolynas, Gedimino g. 1
Bažnyčia pastatyta 1685-1700m. Kaunakiemio kaime vėlyvojo Baroko stiliumi. Interjeras dekoruotas Italijos tapytojų freskomis (17 freskų, XVII a. pabaiga - XVII a. pradžia).
Bažnyčią tapo Kauno dalimi tik XX amžiuje.
Nuo 1772m. bažnyčia priklausė Karmelitų Ordinui. Renovuota 1773m. Napoleono karo su Rusija metu buvo apgriauta ir renovuota 1830m.
1845m. rusų okupacinė valdžia bažnyčią uždarė ir paverte sandėliu.
1885m. bažnyčia grąžinta katalikams ir rekonstruota neoklasikiniu stiliumi. Interjeras dekoruotas naujais paveikslais.
Dar kartą bažnyčia renovuota 1925m.
Vienuolynas, pastatytas 1777m., randasi kitoje Kaunakiemio gatvės pusėje. 1812m. Prancūzijos-Rusijos karo metu čia buvo apsistojęs Imperatorius Napoleonas. 1831m. vienuolyno patalpose įkurta ligoninė. 1836m. antrame pastato aukšte įkurta Kauno karinė ligoninė.
Vienuolyno pastatai rekonstruoti 1843 ir 1844m. 1885 ir 1919m. pastatyti nauji pastatai. 1930m. atlikta pastatų rekonstrukcija.
Po II Pasaulinio karo čia veikė ligoninė. Didesnė teritorijos dalis šiuo metu priklauso Lietuvos Karinėms pajėgoms.
Ant vienuolyno pastato sienos pritvirtinta atminimo lenta, žyminti, kad čia buvo apsistojęs Napoleonas.
Bažnyčia pastatyta 1685-1700m. Kaunakiemio kaime vėlyvojo Baroko stiliumi. Interjeras dekoruotas Italijos tapytojų freskomis (17 freskų, XVII a. pabaiga - XVII a. pradžia).
Bažnyčią tapo Kauno dalimi tik XX amžiuje.
Nuo 1772m. bažnyčia priklausė Karmelitų Ordinui. Renovuota 1773m. Napoleono karo su Rusija metu buvo apgriauta ir renovuota 1830m.
1845m. rusų okupacinė valdžia bažnyčią uždarė ir paverte sandėliu.
1885m. bažnyčia grąžinta katalikams ir rekonstruota neoklasikiniu stiliumi. Interjeras dekoruotas naujais paveikslais.
Dar kartą bažnyčia renovuota 1925m.
Vienuolynas, pastatytas 1777m., randasi kitoje Kaunakiemio gatvės pusėje. 1812m. Prancūzijos-Rusijos karo metu čia buvo apsistojęs Imperatorius Napoleonas. 1831m. vienuolyno patalpose įkurta ligoninė. 1836m. antrame pastato aukšte įkurta Kauno karinė ligoninė.
Vienuolyno pastatai rekonstruoti 1843 ir 1844m. 1885 ir 1919m. pastatyti nauji pastatai. 1930m. atlikta pastatų rekonstrukcija.
Po II Pasaulinio karo čia veikė ligoninė. Didesnė teritorijos dalis šiuo metu priklauso Lietuvos Karinėms pajėgoms.
Ant vienuolyno pastato sienos pritvirtinta atminimo lenta, žyminti, kad čia buvo apsistojęs Napoleonas.
Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia (Benediktinų g 6,8)
Vienas iš seniausių Kauno pastatų. Statyta XV amžiuje. Pirmą kartą paminėta 1493m. Nuo 1624m. priklausė Kauno Benediktinių vienuolynui (vienuolymas buvo medinis). XVII a. vienuolyno ir bažnyčios teritorija aptverta aukšta tvora (dalis išlikusi). Kaip ir kitos Kauno bažnyčios, karo su Rusija ir Švedija metu, apgriauta, vėliau 1663m. atstatyta.
1812 m. iš bažnyčios išvežti sidabriniai liturginiai reikmenys, rūbai, kiti daiktai, vienuolynas apardytas. Apie 1822–1829 m. pastatytas mūrinis vienuolynаs.
Rekonstruota 1936-1939m. Rekonstrukcijos metu pastatytas didelis naujas altorius.
Bažnyčia turėjo 7 altorius, išliko tik 3.
Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas uždaryti, bažnyčioje įrengtas sandėlys. Po rekonstrukcijos 1961-1968m. čia įrengtas bendrabutis.
1990m. bažnyčia ir vienuolynas grąžinti Seserims Bendiktinėms.
Norint aplankyti bažnyčią, laiką reikia suderinti iš anksto.
Informaciją apie pamaldas, lankymą ir kt. rasite Vienuolyno puslapyje.
Vienas iš seniausių Kauno pastatų. Statyta XV amžiuje. Pirmą kartą paminėta 1493m. Nuo 1624m. priklausė Kauno Benediktinių vienuolynui (vienuolymas buvo medinis). XVII a. vienuolyno ir bažnyčios teritorija aptverta aukšta tvora (dalis išlikusi). Kaip ir kitos Kauno bažnyčios, karo su Rusija ir Švedija metu, apgriauta, vėliau 1663m. atstatyta.
1812 m. iš bažnyčios išvežti sidabriniai liturginiai reikmenys, rūbai, kiti daiktai, vienuolynas apardytas. Apie 1822–1829 m. pastatytas mūrinis vienuolynаs.
Rekonstruota 1936-1939m. Rekonstrukcijos metu pastatytas didelis naujas altorius.
Bažnyčia turėjo 7 altorius, išliko tik 3.
Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas uždaryti, bažnyčioje įrengtas sandėlys. Po rekonstrukcijos 1961-1968m. čia įrengtas bendrabutis.
1990m. bažnyčia ir vienuolynas grąžinti Seserims Bendiktinėms.
Norint aplankyti bažnyčią, laiką reikia suderinti iš anksto.
Informaciją apie pamaldas, lankymą ir kt. rasite Vienuolyno puslapyje.
Liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia (Muitinės g. 8) (senasis Vokiečių kvartalas)
Bažnyčia yra buvusiame Senamiesčio Vokiečių kvartale.
Vokiečių pirklių bendruomenė Kaune buvo jau XV a.
Liuteronų parapija (skirta daugiausiai vokiečių bendruomenei, kuri Kaune atskirais laikotarpiais galėjo sudaryti iki 30 proc. gyventojų, liuteronų XVIIa. Kaune buvo apie 500 žmonių) Kaune įsteigta 1558m. Pirmoji medinė Liuteronų bažnyčia pastatyta dabartinėje Rotušės aikštėje, tačiau po kelių metų sudegė gaisro metu.
Dabartinė liuteronų bažnyčia pradėta statyti 1682m. Bažnyčiai neleista turėti bokšto ir kryžiaus.
Pradžioje tai buvo nedidelė bažnyčia, naudota nuo 1683m. Didysis altorius įrengtas po 1692m. Bokštas ir naujas rektoratas pastatyti 1860-1862m. 1953m. bažnyčia buvo uždaryta ilgus mets apleista ir vėliau perduota VU KHF. Liuteronams sugrąžinta 1992m.
ai kurie pastatai vis dar priklauso Vilniaus Universitetui.
Iki 1930m. visi Kauno liuteronai buvo vokiečiai ir tik nuo 1930m. pradėta melstis lietuvių kalba.
Vargonininkas Johan Bernard Bach (gyv. XVII a.) buvo iš žymaus kompozitoriaus J. Bacho šeimos.
Bažnyčioje yra XVII a. vargonai (restauruoti 1978-1984).
Kauno liuteronų parapijos puslapis.
Bažnyčia yra buvusiame Senamiesčio Vokiečių kvartale.
Vokiečių pirklių bendruomenė Kaune buvo jau XV a.
Liuteronų parapija (skirta daugiausiai vokiečių bendruomenei, kuri Kaune atskirais laikotarpiais galėjo sudaryti iki 30 proc. gyventojų, liuteronų XVIIa. Kaune buvo apie 500 žmonių) Kaune įsteigta 1558m. Pirmoji medinė Liuteronų bažnyčia pastatyta dabartinėje Rotušės aikštėje, tačiau po kelių metų sudegė gaisro metu.
Dabartinė liuteronų bažnyčia pradėta statyti 1682m. Bažnyčiai neleista turėti bokšto ir kryžiaus.
Pradžioje tai buvo nedidelė bažnyčia, naudota nuo 1683m. Didysis altorius įrengtas po 1692m. Bokštas ir naujas rektoratas pastatyti 1860-1862m. 1953m. bažnyčia buvo uždaryta ilgus mets apleista ir vėliau perduota VU KHF. Liuteronams sugrąžinta 1992m.
ai kurie pastatai vis dar priklauso Vilniaus Universitetui.
Iki 1930m. visi Kauno liuteronai buvo vokiečiai ir tik nuo 1930m. pradėta melstis lietuvių kalba.
Vargonininkas Johan Bernard Bach (gyv. XVII a.) buvo iš žymaus kompozitoriaus J. Bacho šeimos.
Bažnyčioje yra XVII a. vargonai (restauruoti 1978-1984).
Kauno liuteronų parapijos puslapis.
Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia (Laisvės a. 101 A)
Pastatyta XVa. - tai viena seniausių išlikusių Kauno ir Lietuvos bažnyčių. Paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1503m. Tuo metu bažnyčia buvo už Kauno miesto ribų, šalia kelio į Vilnių. Rytinėje Bažnyčios dalyje 1596m. buvo įkurtos evangelikų-liuoteronų kapinės. Kapinių koplyčia stovėje toje vietoje, kur dabar eina Ožeškienės gatvė. 1850m. plečiant miestą, ji buvo nugriauta.
Kaip ir kitos Kauno bažnyčios, Šv. Gertrūdos bažnyčia suniokota 1655m. karo su Rusija metu. Rekonstruota 1680 ir 1743m. 1750m. prie bažnyčios įsikūrė šv. Roko brolijos vienuoliai rokitai. Bažnyčia buvo suremontuota, įrengti trys altoriai, pastatyti mediniai vienuolyno pastatai.
1794m. vienuoliai rokitai šalia bažnyčios įsteigė didžiausią Kauno ligoninę. Suniokota Napoleono karo metu 1812m. 1825 m. sausio 2 d. vienuolynas su bažnyčia buvo perduoti Gailestingosioms seserims, arba šaritėms, kurios tęsė rokitų veiklą. 1922m. perduota nekaltojo Prasidėjimo kongregacijos marijonams, kurie pastatė mūrinį vienuolyną.
Sovietmečiu uždaryta (nuo 1948m.), vėliau čia veikė medicinos reikmenų parduotuvė.
Grąžinta rokitams 1993m.
Interjero detalės, sukurtos 1784-1795m., išlikę iki mūsų laikų.
1668 m. liuteronų kapinėse prie šv. Gertrūdos bažnyčios buvo palaidotas žymus Kauno pirklys Hanusas Naugardas (jo pastatytame kvartale rasime ir žymųjį "Napoleono namą", J. Naugardo skersgatvis). Jam buvo pastatytas puošnus marmurinis antkapis su keturiomis skulptūromis.
Nei kapinės, nei paminklas neišliko iki mūsų dienų.
Šv. Gertrūdos bažnyčios puslapis.
Pastatyta XVa. - tai viena seniausių išlikusių Kauno ir Lietuvos bažnyčių. Paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1503m. Tuo metu bažnyčia buvo už Kauno miesto ribų, šalia kelio į Vilnių. Rytinėje Bažnyčios dalyje 1596m. buvo įkurtos evangelikų-liuoteronų kapinės. Kapinių koplyčia stovėje toje vietoje, kur dabar eina Ožeškienės gatvė. 1850m. plečiant miestą, ji buvo nugriauta.
Kaip ir kitos Kauno bažnyčios, Šv. Gertrūdos bažnyčia suniokota 1655m. karo su Rusija metu. Rekonstruota 1680 ir 1743m. 1750m. prie bažnyčios įsikūrė šv. Roko brolijos vienuoliai rokitai. Bažnyčia buvo suremontuota, įrengti trys altoriai, pastatyti mediniai vienuolyno pastatai.
1794m. vienuoliai rokitai šalia bažnyčios įsteigė didžiausią Kauno ligoninę. Suniokota Napoleono karo metu 1812m. 1825 m. sausio 2 d. vienuolynas su bažnyčia buvo perduoti Gailestingosioms seserims, arba šaritėms, kurios tęsė rokitų veiklą. 1922m. perduota nekaltojo Prasidėjimo kongregacijos marijonams, kurie pastatė mūrinį vienuolyną.
Sovietmečiu uždaryta (nuo 1948m.), vėliau čia veikė medicinos reikmenų parduotuvė.
Grąžinta rokitams 1993m.
Interjero detalės, sukurtos 1784-1795m., išlikę iki mūsų laikų.
1668 m. liuteronų kapinėse prie šv. Gertrūdos bažnyčios buvo palaidotas žymus Kauno pirklys Hanusas Naugardas (jo pastatytame kvartale rasime ir žymųjį "Napoleono namą", J. Naugardo skersgatvis). Jam buvo pastatytas puošnus marmurinis antkapis su keturiomis skulptūromis.
Nei kapinės, nei paminklas neišliko iki mūsų dienų.
Šv. Gertrūdos bažnyčios puslapis.
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Nepriklausomybės a. 14)
Bažnyčia (tuo metu stačiatikų katedra - soboras) pastatyta 1891-1895m. dab. Laisvės al. rytinėje dalyje. Bažnyčia (Neo-Bizantinio stiliaus) statyta Rusijos kariuomenės Kauno įgulos poreikiams (talpino iki 2000 žmonių). Statant soborą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.
II Pasaulinio karo metu, vokiečių okupacinė kariuomenė išvežė į Vokietiją bažnyčios varpus. Iki 1919 bažnyčia buvo uždaryta.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, bažnyčia buvo išpirkta iš Ortodoksų Cerkvės (už gautus pinigus buvo pastatyta nauja Ortodoksų cerkvė Vytauto g.38) ir tapo Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos katalikų bažnyčia. Tuo metu buvo iškilusi idėja bažnyčią nugriauti, kaip Rusijos Imperijos palikimą, taičiau pastatas išliko.
Sovietmečių čia veikė Skulptūros ir vitražo galerija.
1991m. grąžinta Katalikų bažnyčiai.
Bažnyčia (tuo metu stačiatikų katedra - soboras) pastatyta 1891-1895m. dab. Laisvės al. rytinėje dalyje. Bažnyčia (Neo-Bizantinio stiliaus) statyta Rusijos kariuomenės Kauno įgulos poreikiams (talpino iki 2000 žmonių). Statant soborą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.
II Pasaulinio karo metu, vokiečių okupacinė kariuomenė išvežė į Vokietiją bažnyčios varpus. Iki 1919 bažnyčia buvo uždaryta.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, bažnyčia buvo išpirkta iš Ortodoksų Cerkvės (už gautus pinigus buvo pastatyta nauja Ortodoksų cerkvė Vytauto g.38) ir tapo Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos katalikų bažnyčia. Tuo metu buvo iškilusi idėja bažnyčią nugriauti, kaip Rusijos Imperijos palikimą, taičiau pastatas išliko.
Sovietmečių čia veikė Skulptūros ir vitražo galerija.
1991m. grąžinta Katalikų bažnyčiai.
Šv. Jurgio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas (Papilio g. 9) .
Gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia ir dviejų aukštų vienuolynas pastatyti XV-XVII a. sandūroje. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1468m., o raudonų plytų bažnyčia pradėta statyti 1471m. 1503m. bažnyčioje jau vyko pamaldos. XVI-XVIIa. šalia bažnyčios veikė kapinės. Bažnyčioje buvo 21 laidojimo kripta turtingiems miestiečiams ir didikams laidoti. Didysis altorius pastatytas XVII a. pradžioje. Iš viso XVIIa. bažnyčioje buvo 16 altorių. Iki mūsų laikų išliko tik didysis altorius.
XVIIa. bernardinai turėjo du pamokslininkus: vienas iš jų sakydavo pamokslus lietuviškai bernardinų Šv. Jurgio bažnyčioje, kitas lenkiškai bernardinių Švč. Trejybės bažnyčioje. Lietuviški pamokslai Kauno bernardinų vienuolyne vykdavo nuolat.
1627m. dėl suskaupusio sniego buvo įlūžęs bažnyčios stogas.
Bažnyčia buvo suniokota XVIIa. karo su Rusija metu, 1812m. Napoleono žygio metu, vėlesnės Rusijos okupacijos. Napoleono žygio į Rusiją metu, bažnyčioje buvo apgyvendinti apie 1500 prancūzų karių. Jiems pasitraukus, prancūzai čia įrengė ginklų sandėlį. Vienuolyne buvo įsteigta ligoninė.
Dar didesnė žalam padaryta sovietmečiu, kai bažnyčioje buvo įrengtas vaistų sandėlys.
Bernardinams grąžinta 2005m. Rekonstrukcija pradėta 2009m. Ji vis dar tęsiasi.
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Šv. Onos koplyčioje palaidotas Raudonės pilies statytojo K. Kiršenšteino sūnus Pajūrio tijūnas Krišpinas Kristupas Kiršenšteinas (1639m.), jo sūnus Karolis Kiršenšteinas ir kiti šios giminės atstovai.
Krišpino Kiršenšteino sūnus Pajūrio tijūnas, Kauno maršalka, LDK didysis prievaizdas, LDK iždininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas, žymus Kauno miestietis. 1655 m. vasaros pradžioje, artėjant maskvėnams, jis kaip bernardinų konvento mecenatas iš Kauno bernardinų vienuolyno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Mergelės Marijos koplyčios gelbėdamas nuo nusiaubimo, paėmė ir išgabeno į savo Raudonės pilį Marijos atvaizdą, nutapytą Čenstakavos Švč. Dievo motinos paveikslo pavyzdžiu ir kitus brangius daiktus. 1670 m. paveikslas buvo sugrąžintas Kauno bernardinams.
Jeronimo Kiršenšteino sūnus Jonas Jeronimas - Žemaitijos vyskupas (palaidotas Varnių katedroje).
Bažnyčioje buvo laidojami ir kiti garbingi Kauno miestiečiai: klebonas Petras Eitvilaitis, miesto vaitas Vaitiekus Beinartas, miestietis Valentinas Švabas, burmistras Jonas Macijauskas, Kauno pakamaris Andrius Gudelis, bažnyčios mecentas Jonas Kiškelis, Pažaislio vienuolyno skulptorius Mikalojus Wolscheidas ir kt.
Bernardinų vienuolyne rastas senosios XVa. zakristijos frontonas.
Gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia ir dviejų aukštų vienuolynas pastatyti XV-XVII a. sandūroje. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1468m., o raudonų plytų bažnyčia pradėta statyti 1471m. 1503m. bažnyčioje jau vyko pamaldos. XVI-XVIIa. šalia bažnyčios veikė kapinės. Bažnyčioje buvo 21 laidojimo kripta turtingiems miestiečiams ir didikams laidoti. Didysis altorius pastatytas XVII a. pradžioje. Iš viso XVIIa. bažnyčioje buvo 16 altorių. Iki mūsų laikų išliko tik didysis altorius.
XVIIa. bernardinai turėjo du pamokslininkus: vienas iš jų sakydavo pamokslus lietuviškai bernardinų Šv. Jurgio bažnyčioje, kitas lenkiškai bernardinių Švč. Trejybės bažnyčioje. Lietuviški pamokslai Kauno bernardinų vienuolyne vykdavo nuolat.
1627m. dėl suskaupusio sniego buvo įlūžęs bažnyčios stogas.
Bažnyčia buvo suniokota XVIIa. karo su Rusija metu, 1812m. Napoleono žygio metu, vėlesnės Rusijos okupacijos. Napoleono žygio į Rusiją metu, bažnyčioje buvo apgyvendinti apie 1500 prancūzų karių. Jiems pasitraukus, prancūzai čia įrengė ginklų sandėlį. Vienuolyne buvo įsteigta ligoninė.
Dar didesnė žalam padaryta sovietmečiu, kai bažnyčioje buvo įrengtas vaistų sandėlys.
Bernardinams grąžinta 2005m. Rekonstrukcija pradėta 2009m. Ji vis dar tęsiasi.
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Šv. Onos koplyčioje palaidotas Raudonės pilies statytojo K. Kiršenšteino sūnus Pajūrio tijūnas Krišpinas Kristupas Kiršenšteinas (1639m.), jo sūnus Karolis Kiršenšteinas ir kiti šios giminės atstovai.
Krišpino Kiršenšteino sūnus Pajūrio tijūnas, Kauno maršalka, LDK didysis prievaizdas, LDK iždininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas, žymus Kauno miestietis. 1655 m. vasaros pradžioje, artėjant maskvėnams, jis kaip bernardinų konvento mecenatas iš Kauno bernardinų vienuolyno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Mergelės Marijos koplyčios gelbėdamas nuo nusiaubimo, paėmė ir išgabeno į savo Raudonės pilį Marijos atvaizdą, nutapytą Čenstakavos Švč. Dievo motinos paveikslo pavyzdžiu ir kitus brangius daiktus. 1670 m. paveikslas buvo sugrąžintas Kauno bernardinams.
Jeronimo Kiršenšteino sūnus Jonas Jeronimas - Žemaitijos vyskupas (palaidotas Varnių katedroje).
Bažnyčioje buvo laidojami ir kiti garbingi Kauno miestiečiai: klebonas Petras Eitvilaitis, miesto vaitas Vaitiekus Beinartas, miestietis Valentinas Švabas, burmistras Jonas Macijauskas, Kauno pakamaris Andrius Gudelis, bažnyčios mecentas Jonas Kiškelis, Pažaislio vienuolyno skulptorius Mikalojus Wolscheidas ir kt.
Bernardinų vienuolyne rastas senosios XVa. zakristijos frontonas.
Kauno Dievo Kūno bažnyčia ir dominikonų vienuolynas (Vilniaus g.31)
Dominikonų ordinas buvo pakviestas į Kauną 1631m. Karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius padovanojo jiems savo namą, esantį prie Vilniaus gatvės. 1641m. Dominikonai įsikėlė į Kauną.
Bažnyčia buvo pastatyta XVIIa. viduryje (suniokota Rusijos invazijos metu 1655m.). Statybai panaudotos senų gotikinių namų sienos, kurių fragmentai matosi ir šiandien. Altoriai įrengti iki 1647m. 1653m. bažnyčia pradėjo veikti.
Rekonstruota 1682-1690m. baroko stiliumi. Pažaislio vienuolyno architektas P. Putini rūpinosi bažnyčios interjeru. Buvo sukurti 7 marmuru puošti barokiniai altoriai.
Vienuolynas pastatytas 1776m. Napoleono žygio metu buvo suniokotas, tačiau 1818m. atstatytas.
1812m. čia vyko Lietuvos prisijungimo prie Varšuvos konfederacijos iškilmės (dalyvaujant Imperatoriaus Napoleono karininkams, Kauno valdžiai). Napoleono invazijos metu, dominikonai buvo iškraustyti iš vienuolyno, bažnyčia paversta sandėliu, vienuolyne įrengta karo ligoninė.
Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas ir bažnyčia uždaryti 1845m. Vienuolynas paverstas kalėjimu, bažnyčia - sandėliu.
Vėliau (1863-1866m.) bažnyčia rekonstruota ortodoksų stiliumi, bokštai nugriauti ir pastatyti nauji - svogūno formos.
Pirmo Pasaulinio karo metu bažnyčia naudota vokeičių kariuomenės reikmėms.
1918m. bažnyčia grąžinta katalikams ir dalinai rekonstruota 1920-1921m. 1924m. perduota Kauno Universitetui, kaip studentų bažnyčia. 1934m. nupirkti, atvežti ir sumontuoti uždarytos Sankt Peterburgo dvasinės akademijos XIX-XXa. vitražai.
1919-1924m. viename iš vienuolyno pastatų įrengtame bute gyveno J. Jablonskis. Čia jis skaitė (įrengtoje auditorijoje) skaitė paskaitas studentams.
1920-1922m. čia taip pat gyveno Vincas Krėvė-Mickevičius.
Sovietmečiu bažnyčia uždaryta (1949m.) ir paversta knygų bazės sandėliu. 1965m. rekonstruota į kino teatrą (interjeras visiškai sunaikintas), kuris veikė iki 1990m.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, grąžintas tikintiesiems.
Dėl sunaikinto vidaus interjero, šiuo metu tikintieji gali melstis tik koplyčioje. Rekonstrukcija šiuo metu jau pradėta, bet dėl prasto finansavimo vyksta lėtai.
Po bažnyčia yra penkios kriptos (netirtos).
Dominikonų ordinas buvo pakviestas į Kauną 1631m. Karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius padovanojo jiems savo namą, esantį prie Vilniaus gatvės. 1641m. Dominikonai įsikėlė į Kauną.
Bažnyčia buvo pastatyta XVIIa. viduryje (suniokota Rusijos invazijos metu 1655m.). Statybai panaudotos senų gotikinių namų sienos, kurių fragmentai matosi ir šiandien. Altoriai įrengti iki 1647m. 1653m. bažnyčia pradėjo veikti.
Rekonstruota 1682-1690m. baroko stiliumi. Pažaislio vienuolyno architektas P. Putini rūpinosi bažnyčios interjeru. Buvo sukurti 7 marmuru puošti barokiniai altoriai.
Vienuolynas pastatytas 1776m. Napoleono žygio metu buvo suniokotas, tačiau 1818m. atstatytas.
1812m. čia vyko Lietuvos prisijungimo prie Varšuvos konfederacijos iškilmės (dalyvaujant Imperatoriaus Napoleono karininkams, Kauno valdžiai). Napoleono invazijos metu, dominikonai buvo iškraustyti iš vienuolyno, bažnyčia paversta sandėliu, vienuolyne įrengta karo ligoninė.
Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas ir bažnyčia uždaryti 1845m. Vienuolynas paverstas kalėjimu, bažnyčia - sandėliu.
Vėliau (1863-1866m.) bažnyčia rekonstruota ortodoksų stiliumi, bokštai nugriauti ir pastatyti nauji - svogūno formos.
Pirmo Pasaulinio karo metu bažnyčia naudota vokeičių kariuomenės reikmėms.
1918m. bažnyčia grąžinta katalikams ir dalinai rekonstruota 1920-1921m. 1924m. perduota Kauno Universitetui, kaip studentų bažnyčia. 1934m. nupirkti, atvežti ir sumontuoti uždarytos Sankt Peterburgo dvasinės akademijos XIX-XXa. vitražai.
1919-1924m. viename iš vienuolyno pastatų įrengtame bute gyveno J. Jablonskis. Čia jis skaitė (įrengtoje auditorijoje) skaitė paskaitas studentams.
1920-1922m. čia taip pat gyveno Vincas Krėvė-Mickevičius.
Sovietmečiu bažnyčia uždaryta (1949m.) ir paversta knygų bazės sandėliu. 1965m. rekonstruota į kino teatrą (interjeras visiškai sunaikintas), kuris veikė iki 1990m.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, grąžintas tikintiesiems.
Dėl sunaikinto vidaus interjero, šiuo metu tikintieji gali melstis tik koplyčioje. Rekonstrukcija šiuo metu jau pradėta, bet dėl prasto finansavimo vyksta lėtai.
Po bažnyčia yra penkios kriptos (netirtos).
Sinagoga (E. Ožeškienės g.13)
Seniau Kaune buvo kelios sinagogos, kurios neišliko arba yra nenaudojamos: Vilijampolės (statyta 1722m, baroko stiliaus, stovėjo ant dešiniojo Neries upės kranto, netoli Vilijampolės tilto, ties dab. „Dailės“ kombinatu, neišliko), Žaliakalnio , Šančių, Kauno mėsininkų sinagoga (M. Daukšos g.27), Kauno L.Zamenhofo g. sinagoga (L.Zamenhofo g. 7), Kauno Gedimino g. sinagoga (Gedimino g. 26B), Kauno chasidų sinagoga (Gimnazijos g. 6), Kauno Birštono g. sinagoga (Birštono g. 1) ir Kauno choralinė sinagogа Ožeškienės g., kuri yra viena iš trijų išlikusių ir veikančių sinagogų Lietuvoje. Pastatyta 1872m.
Kauno žydų religinės bendruomenės puslapis.
Kauno žydų istorijos puslapis.
Seniau Kaune buvo kelios sinagogos, kurios neišliko arba yra nenaudojamos: Vilijampolės (statyta 1722m, baroko stiliaus, stovėjo ant dešiniojo Neries upės kranto, netoli Vilijampolės tilto, ties dab. „Dailės“ kombinatu, neišliko), Žaliakalnio , Šančių, Kauno mėsininkų sinagoga (M. Daukšos g.27), Kauno L.Zamenhofo g. sinagoga (L.Zamenhofo g. 7), Kauno Gedimino g. sinagoga (Gedimino g. 26B), Kauno chasidų sinagoga (Gimnazijos g. 6), Kauno Birštono g. sinagoga (Birštono g. 1) ir Kauno choralinė sinagogа Ožeškienės g., kuri yra viena iš trijų išlikusių ir veikančių sinagogų Lietuvoje. Pastatyta 1872m.
Kauno žydų religinės bendruomenės puslapis.
Kauno žydų istorijos puslapis.
Seniausios Kauno žydų kapinės Vilijampolėje (nuo XVIIa.):
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra (cerkvė), Vytauto g. 38.
Pastatyta 1935m. Katedroje laikoma Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona (XVIa.) ir ikona su šventosios Eufrosinijos Polockietės (Евфросиния Полоцкая) relikvija.
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
Netoliese yra Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė, pastatyta šalia buvusių ortodoksų kapinių.
Pastatyta 1935m. Katedroje laikoma Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona (XVIa.) ir ikona su šventosios Eufrosinijos Polockietės (Евфросиния Полоцкая) relikvija.
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
Netoliese yra Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė, pastatyta šalia buvusių ortodoksų kapinių.
Kauno mečetė (Totorių g.6). Pastatyta 1930m.
Totoriai Kaune nuo LDK laikų sudarė nedidelę bendruomenę. Daugiau totorių Kaune atsirado XVIIIa.
Kauno mečetė - viena iš keturių Lietuvos mečečių ir vienintelė mūrinė mečetė. Sovietmečiu čia veikė Valentino Dikulio cirkas, vėliau – biblioteka ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus sandėlis. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Pirmoji žinoma medinė mečetė Kaune pastatyta 1860m.
Kauno apskrities totorių bendruomenės puslapis ir istorija.
Totoriai Kaune nuo LDK laikų sudarė nedidelę bendruomenę. Daugiau totorių Kaune atsirado XVIIIa.
Kauno mečetė - viena iš keturių Lietuvos mečečių ir vienintelė mūrinė mečetė. Sovietmečiu čia veikė Valentino Dikulio cirkas, vėliau – biblioteka ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus sandėlis. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Pirmoji žinoma medinė mečetė Kaune pastatyta 1860m.
Kauno apskrities totorių bendruomenės puslapis ir istorija.
