- 1398m. Salyno taikos sutartis tarp Vokiečių ordino ir LDK paskatino prekybą ir tai buvo stimulas vokiečių pirkliams kurtis dabartinio Kauno teritorijoje. Salyno sutartimi ordinas gavo iš LDK Didžiojo kunigaikščio teisę prekiauti Lietuvoje ir kurti faktoriją Kaune.Jai vadovauti ėmėsi Dancingo pirkliai.
- Pirmieji Kauno miestiečiai XV a. pradžioje buvo vokiečių pirkliai. Štai kai kurių pavardės: vaitas Niclos Trintel, Niclos Wegner, Hans Schipphorst, tarėjas Merten Ghelen, burmistrai Hans Sebenyche, Jurgen Komeraw ir kt.
- Lietuviški vardai Kauno dokumentuose aptinkami nuo XVa. pabaigos.
- Krokuvos Universitete XVa. studijavo ir Kauno miestiečiai. 1520m. menų ir medicinos daktaras Tomas iš Kauno tapo Žygimanto Augusto dvaro gydytoju.
- Miesto bendruomenę XV-XVIa. sudarė daugiausiai vokiečiai ir lietuviai.
- Nemažai kauniečių buvo pirkliai arba užsiiminėjo laivyba. Laivyba Kauną sujungė su Karaliaučium ir Dancingu. Laivų statykla veikė Aleksote.
- Viduramžiais mieste buvo užsiimama įvairiausiai amatais: odos apdirbimu, vaško, bronzos, geležies, plytų, keramikos, avalynės gamyba,
- Lietuvis Albertas-Vijūkas Kojelavičius (g. 1609m. senųjų Kauno miestiečių Jono Kojalavičiaus (Kauno miesto raštininkas, suolininkas) ir bajoraitės Brigitos Beinartaitės šeimoje) - žymiausias viduramžių Lietuvos kaunietis, kauniečių Kojalų-Beinartų giminės atstovas. Parašė pirmąją Lietuvos istoriją lotyniškai, tapo Vilniaus Akademijos Universiteto) rektoriumi. Jo broliai -Vilniaus Akademijos profesoriai.
- Kaunietis Danielius Butvilas (g. 1612m. Kaune) - Kražių ir Vilniaus Akademijos rektorius.
- Kaune tam tikrą laiką gyveno žymus vokiečių teologas Friedrich Staphylus, Kaune pramokęs lietuviškai ir parašęs lotynišką pratarmę M. Mažvydo "Katekizmui". Buvo Karaliaučiaus Universiteto rektoriumi.
- 1654-1657 m. Kauno liuteronų kunigu dirbo Sebastianas Mülleris, vėliau tapęs Įsruties (Karaliaučiaus sritis) archipresbiteriu, parašęs dedikaciją Sapūno-Šulco lietuviškoje gramatikoje ir palikęs žinių apie Teofilio Šulco žodyną.
- XVIIa. Kaune taip pat gyvėno vokietis Michaelis Mörlinas, kuris dirbo čia namų mokytoju, 1667 m. grįžo į Tilžę, vėliau kunigavo Gumbinėje ir dalyvavo XVIII a. pr. kilusioje lituanistinėje diskusijoje bei parašė traktatą "Pagrindinis lietuvių kalbos principas" (1706).
- Apie 1695 m. Kaune gyveno Mažosios Lietuvos filosofas, vertėjas, filologas Pilypas Ruigys, spėjama, kad 1745 m. jo paskelbtos lietuviškos dainos buvo užrašytos Kaune.
- Kaune savo namus turėjo ir LDK didikai: Oginskiai, Krišpinai Kiršenšteinai, Sapeigos, Tolvaišai, Zabielos ir kt.
- Kauno miestiečiai teisybės ieškodavo ir būdavo teisiami Kauno miesto teismuose, o Kauno pavieto (seniūnijos) bajorai - Kauno žemės (pilies) teisme. Prasikaltę miesto piliečiai buvo kalinami Rotušės bokšte, prasikaltę bajorai Kauno pilies kalėjime.
- Viduramžiais Kauno savivalda buvo sudaryta iš trijų susijusių institucijų: vaito (skirdavo LDK valdovas), Magistrato (4 burmistrų ir 12 teisėjų), 12 prisiekusiųjų miestiečių (suolininkų) teismo.
- XVIa. beveik pusėje kauniečių namų veikdavo karčemos. Tai įprasta to metu LDK miestams. Iki XVIa. vidurio veikė alaus ir midaus karčemos, vėliau atsirado ir degtinės karčemų. Karčemų lankytojai buvo iš svetur atvykę pirkliai, upeiviai, į šventes atvykstantys parapijiečiai ir, be abejo, patys kauniečiai. Svarbiausia karčemų prekė buvo alus. Karčemose buvo galima ir apsistoti pernakvoti.
- Nuo seno Kaunas garsėjo liepų midumi. 1793m.: „Miestas garsėja savo midumi, kuris yra puikus ir vadinamas liepų midumi. Tai iš ... medaus daromas gėrimas, gal penkiasdešimties metų senumo. Jis laikomas statinėse ir vengriško vyno buteliuose, turi jo skonį ir aromatą....Geriausias iš jų turi būti labai skaidrus, ir šio gėrimo mėgėjai moka už butelį dukatą, du arba pustrečio. Sako, midus esąs toks geras todėl, kad apylinkėse bitės neša medų iš liepžiedžių.“
XVII a. Kauno panorama. Ar rasite Rotušę, Vytauto, Petro ir Povilo bažnyčias bei Kauno pilį?
Jacob Koppmayer. 1686. Theatrum cosmographico.
- Kauno mieste ir aplink Kauną randama apie 16 piliakalnių.
- Viena seniausių Kauno m. gyvenviečių (XI-XIVa.) buvo įsikūrusi prie Perkūno namo.
- Su Kaunu yra susiję ir dvi kryžiuočių pilys: Marienverderis, pastatyta 1384m. saloje, dabartinės Santakos vietoje. Pilis lietuvių kariuomenės buvo sugriauta tais pat metais. Paskutinį kartą paminėta 1402m.
Kita pilis - Ritersverderis, pastatyta apyt. dabartinių Lampėdžių teritorijoje. Ši pilis buvo Vytauto rezidencija jo antrojo pabėgimo pas kryžiuočius metu. paskutinį kartą paminėta 1402m. - Seniausias Kauno mūrinis pastatas - Vytauto bažnyčia, seniausias gyvenamasis mūrinis pastatas - Bernardinų bažnyčios zakristijos pastatas, kurio sienos išlikę įmūrytos į bernardinų vienuolyno sienas.
- Viduramžių Kaunas - vienas didžiausių LDK prekybinių ir laivybos miestų.
- XVa. Kauno anstpauduose buvo įrašai: Sigillum civitatis alde kauwen, Sigillum civitatis Kauunen . Herbo simbolis - tauras.
- XVa. šalia Kauno pilies buvo Vytauto didikų Sudivojaus, Čiupurnos dvarai.
- Daugelyje šaltinių, netgi lietuviškuose XIXa., Kaunas vadinamas Kauna (t.y. be -s galūnės).
- Viduramžiais Kaune jau buvo vandentiekis. Kai kurie pastatai turėjo nuotekų surinkimo sistemas.
- Per Kauną iš V. Europos ir iš LDK į V. Europą būdavo vežamos įvairios prekės. Lietuva eksportavo medieną, pelenus, vašką. Seniausia Kauno muitinė iš pradžių veikė netoli Vytauto bažnyčios.
- XVI a. antroje pusėje šalia turgaus aikštės buvo Kauno kalėjimas. Statinio pamatai išliko T. Daugirdo gatvėje .
- XVIa. dabartinės M. Daukšos gatvės vietoje buvo upelis.
- Nuo XVIa. teritorijoje tarp D. Poškos, Kanto ir Gruodžio g. gyveno totoriai. D. Poškos gatvė XVIa. vadinosi Totorių gatve.
- Rotušės a. ir Muziejaus g. kampe XVIa. buvo liuteronų bažnyčia. Ši vieta XVIa. vadinosi Vokies kampas (liuteronų bendruomenę sudarė daugiausiai Kauno vokiečiai).
- Kumelių gatvės pavadinimas minimas jau XVIa.
- Pavadinimas Šančiai atsirado po Napoleono armijos "vizito" Kaune 1812 m. vasarą prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (plg. vok.cSchanzen /šancen/] – „iškastos tranšėjos“, „redutai“, „kalvos“, parnc. chantier – „statinys“).
- Romainių pavadinimas yra kilęs iš Prūsijos Ramovės. Čia senovėje į Lietuvą persikėlė Prūsijos Ramovės žyniai.
- Kleboniškis - XVIa. ši teritorija priklausė Kauno parapinės bažnyčios (dabar Arkikatedra-Bazilika) klebonui. Nuo to ir kilo Kleboniškis.
- Freda - iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K. Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Viena iš Fredos pavadinimo versijų sako, kad šis pavadinimas atsiradęs iš K. Fredo pavardės, tačiau Fredos pavadinimas Kauno magistrato knygose aptinkamas jau XVIa. XVa. Fredoje buvo miestiečių palivarkai, kur buvo užsiimama žemdirbyste, gyvulininkyste.
- Kaniūkai - jų vietoje buvusiose pievose XVIa. buvo ganomos LDK valdovo žirgų kaimenės. Nuo to ir kilo pavadinimas Kaniūkai. Pavadinimas, beje, rusėniškas. Greičiausiai buvo užrašytas Kauno miesto rusėniškojo raštininko ne lietuviškai.
- Aleksotas - (XVIa. užrašytas kaip Lixthat, Alesksztat, Alextac, Leszktat) - vieta, kur statomos vytinės (lietuviškas laivas). Pavadinimas kildintas iš viduramžių lotynų kalbos lastadium, reiškiančiu laivo balastą, o Lastadie senojoje vokiečių kalboje turėjo laivų statyklos reikšmę. Taigi, Aleksotas buvo Kauno laivų statykla. Labiausiai paplitę statomi laivai - vytinės, taip pat buvo statomi škutai, strugai, pergos (mažiausi laivai).
- Dabartinis Kauno rajonas Petrašiūnai minimas jau XVIa. Kauno vaito knygose. Tiesa XVIa. tai buvo atskiras kaimas.
- Vilijampolės gyvenvietė įkurta 1652 m., kai Jonušas Radvila pakvietė užsienio pirklius ir amatininkus atvykti į Kėdainius bei kuriamą Vilijampolę. 1653 m. Vilijampolėje buvo 24 namai. Pagrindiniai Vilijampolės gyventojai buvo žydai, kuriems tuo metu buvo uždrausta apsigyventi Kaune. Čia buvo pastatyta pirmoji mūrinė sinagoga Kaune, veikė viena žymiausių Europoje rabinų mokyklų – Vilijampolės ješiva. Kaune žydai pradėjo kurtis nuo 1731m.
- XV a. teritorija nuo dab. Birštono gatvės iki Girstupio upelio žiočių vadinosi Skavais. XVa. joje plytėjo pievos, skirtos ganiavai.
- Teritorija šalia dabartinės šv. Mikalojaus bažnyčios buvo vadinama Ragine.
- Dabartinis Santakos parkas (pusiasalis) buvo vadinamas Gojumi.
- 1540-1545m. Kauno senūnija su pilimi (tai nebuvo miesto jurisdikcija) ir aplinkiniais dvarais bei kaimais priklausė karalienei Bonai.
- XVI-XVIIa. maro epidemija siautėjo Kaune 1531, 1539, 1549, 1552,1553, 1566-1568m, 1571, 1588-1589m., 1602, 1603, 1606-1607, 1625-1626m. 1628-1630m. Epidemija kartodavosi ir vėlesniais metais.
- Miesto namai pradėti numeruoti 1789m.
- 1848m. išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Kaune.
- Miesto sodas ir Ramybės parkas - seniau buvę kapinės.
Nemuno ir Neries santakos XIXa. plano fragmentai
N. Orda. Kauno pilis XIXa.
Už Kauno pilies ir Bernardinų Šv. Jurgio bažnyčios, dabartinės Santakos vietoje, matome laivus.
Už Kauno pilies ir Bernardinų Šv. Jurgio bažnyčios, dabartinės Santakos vietoje, matome laivus.
Puslapyje pateiktą informaciją galima naudoti tik su nuoroda į www.aplankykitekauna.lt
